Doc. dr. Audrius Kabašinskas – matematikas, kurio net sode vyrauja matematinė tvarka

Svarbiausios | 2020-11-04

Šiandieniame gyvenime – kur bepažvelgsi – matematika ir matematiniai modeliai, skirti įvairioms prognozėms nusakyti, supa kiekvieną žmogų. Su matematika susiduriame  kasdien: sportuodami, vairuodami automobilį, gamindami maistą, planuodami namų remontą ir kitas veiklas – tai  taip įprasta, kad dažnai net nepastebime, jog esame su ja suaugę,  ir kad  matematika – jau seniai tapo mūsų kasdienio gyvenimo dalimi.

Apie matematikos svarbą šiandieniame gyvenime ir apie kitas įdomias veiklas, galinčias praturtinti kasdienę žmogaus veiklą, kalbamės su Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Matematinės analizės katedros doc. dr. Audriumi Kabašinsku.

 – Audriau, kaip matematika atsirado Jūsų paties gyvenime? Kada ja pradėjote domėtis? Kaip klostėsi Jūsų  mokymosi ir karjeros kelias? Ir kas matematika Jums yra dabar – tik profesija ar ir gyvenimo būdas, be kurio neįsivaizduojate nė vienos savo gyvenimo dienos?

 – Aš labiau linkęs kalbėti apie taikomąją matematiką, kuri atsirado mano gyvenime kaip mokyklinė disciplina ir padėjo gilintis į fiziką,  astronomiją ir informatiką. Ir tai reiškia, kad matematika patiko seniai, dar besimokant mokykloje. Vėliau, pradėjus studijuoti tuometiniame KTU Fundamentaliųjų mokslų (dabar – Matematikos ir gamtos mokslų) fakultete, matematika tapo įrankiu, padedančiu spręsti pramonės, FinTech, verslo ir mokslo srityse kylančias problemas.

A. Kabašinskas (asmeninio archyvo nuotrauka)

Jūs pastebite teisingai, kad ir kasdieniame gyvenime be matematikos tam tikrų sričių būtų sunku išsisukti… Pavyzdžiui, kaip optimaliai išdėlioti pajams ir išlaidas, kad sąskaitoje niekada nebūtų mažiau nei tam tikra pinigų suma? Arba kaip paskirstyti laisvas lėšas į investicijas, kad po 10–20 metų visos turto klasės būtų pelningos ir aplenkę infliaciją? Visa tai – matematika kasdieniame gyvenime, be kurios neįsivaizduoju (ir nemanau, kad kas nors kitas įsivaizduotų) savo ir visos žmonijos gyvenimo.

Man matematika ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdas. Senovės kinų filosofas Konfucijus yra pasakęs: „Pasirink mėgstamą darbą ir tau gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti“ J. Žinoma, tai nereiškia, kad matematiko darbas yra labai lengvas arba, kad nesijaučiu dirbantis. Dirbu tikrai daug: dėstau, vykdau mokslinius projektus, atlieku mokslinius tyrimus, bet visa tai nepaprastai įdomu ir mane patį, kaip dėstytoją ir kaip mokslininką, skatina augti. Aš tiesiog esu „suaugęs“ su matematika visomis prasmėmis ir net neįsivaizduoju, kad galėčiau užsiimti kokia nors kita, išskyrus laisvalaikį, veikla.

– Jūs dėstote matematikos modulius įvairių fakultetų studentams. Ar skirtingų fakultetų studentai matematiką priima vienodai?  

Yra tekę matematiką ir statistiką dėstyti įvairių fakultetų ir skirtingų studijų krypčių studentams, taip pat užsienio studentams. Kažkada bandžiau suskaičiuoti, kiek per 18 dėstymo metų galėjau turėti studentų, – suskaičiavau daugiau nei 3000. O tai jau apie 1 % Kauno gyventojų J.

Nuo karjeros pradžios dėstau bendrauniversitetinę matematiką ekonomikos, finansų, verslo ir socialinių mokslų krypčių studentams, taip pat specialiuosius kursus MGMF Taikomosios matematikos magistrantūros studijų studentams.

Stengiuosi skirtingų studijų krypčių studentų  tarpusavyje nelyginti, tačiau visada matau esminį skirtumą tarp studijuojančiųjų tiksliuosius ir minkštuosius mokslus. Kai vieni neabejoja dėl matematikos naudingumo ir svarbos, kitiems tenka vos ne kiekvieną savaitę įrodinėti, kaip vienoks ar kitoks matematinis metodas ar teorema bus pritaikoma ir kur pritaikoma. Kita vertus, reikėtų įsisąmoninti tai, kad nesvarbu,  ką žmogus veiktų ateityje – matematika bus reikalinga kiekvieną dieną – net ir humanitarui ar menininkui. Juk išlavintas analitinis ir loginis mąstymas dar nė vienam nepakenkė, juolab, kad matematikos žinios naudingos ir reikalingos bene visose gyvenimo ir mokslų srityse, juk nerastume nė vieno darbo, kuriame nebūtų matematikos.

– Koks, Jūsų manymu, turi būti XXI amžiaus dėstytojas? Kokia turi būti ta naujoji dėstytojo ir studento bendravimo ar bendradarbiavimo kultūra?

Visų pirma, reikia įsisąmoninti, kad dėstytojas ne vien dėsto. Jis dar turi vykdyti ir mokslinę veiklą, t. y. atlikti mokslinius tyrimus, užsiimti mokslo sklaida ir populiarinimu. Antra,  universitete dirbantis dėstytojas turi padėti siekti aukštajai mokyklai jos išsikeltų uždavinių ir  trečia, neužmiršti švietėjiškos veiklos, būti studentų mentoriumi, jų mokslinių tyrimų vadovu ir pan. Viskam reikia daug laiko.

A. Kabašinskas

Pakankamai daug laiko užima pasiruošimas paskaitoms, nes viskas nuolat keičiasi, tobulėja, reikia suspėti prisitaikyti prie greitai kintančio pasaulio, naujų reikalavimų, prie šiandieninio studento gebėjimų ir norų, paskaitas pateikti patraukliai, įdomiai, neužmirštant įtraukti ir pačius studentus, kad neliktų tik pasyviais klausytojais ir stebėtojais.

Žinoma, čia labai svarbus dėstytojo ir studento bendradarbiavimas, kuris ne tik užtikrina studijų rezultatų kokybę, bet ir ugdo studento, kaip visuomenės nario, asmenybę. Pavyzdžiui, dalis studentų pateikiamą žodinę informaciją įsisavina lengvai, kitiems reikia vizualinių priemonių; vieni linkę studijuoti savarankiškai, individualiai, kiti mėgsta diskutuoti. Tad dėstytojas, norėdamas kuo aiškiau ir kuo suprantamiau perteikti studijų medžiagą, tikrai turi apie ką pagalvoti. Mano supratimu, dėstytojas, kaip mokymosi ir mokymo kuriančios aplinkos kūrėjas, turi įsiklausyti į studentų poreikius, gebėti įvertinti jų suvokimo ir motyvacijos lygį.  Asmeniškai aš, kaip dėstytojas, bendraudamas su studentais, skatinu juos tobulėti, nuolat inicijuoju bendrus mokomojo dalyko tikslus, uždavinius ir skatinu jų iniciatyvumą, kūrybiškumą, skatinu būti atsakingais už jų pačių mokymosi procesą. Paskaitų metu taip pat stengiuosi palaikyti gerą emocinį klimatą ir esu įsitikinęs, kad tai stipriai veikia ir žinių įsisavinimą, ir pačią studijų kokybę.

Dėstytojo ir studento bendradarbiavimo kultūra turi būti paremta bendru – dėstytojo ir studento – geranorišku darbu, mokymosi prioritetų nustatymu, kiekvieno dalyvio nuomonės įsiklausymu, grįžtamojo ryšio vertinimu ir kt. Todėl kalbant apie dėstytojo ir studento bendradarbiavimą, galiu pasakyti tai, kad kai dėstytojas yra labiau mentorius ar konsultantas, tai dažniausiai studentai intensyviau įsitraukia ir pasiekia geresnių rezultatų, lyginant su griežta priežiūra ir daromu spaudimu. Turime nemažai gražių pavyzdžių, kai studentai, baigę studijas, intensyviai domisi ir ieško būdų bendradarbiauti jau profesinėje veikloje. Manau, kad tai  kaip tik ir atspindi  gerą dėstytojo ir studento bendradarbiavimo kultūros rezultatą dar jo studijų metu.

– Minėjote, kad Jūsų veikla MGMF neapsiriboja vien dėstymu – vykdote ir mokslinę veiklą. Gal galite trumpai papasakoti, kokius mokslinius tyrimus atliekate šiuo metu ir ar į mokslinę veiklą įtraukiate ir savo studentus?

– Šiuo metu su kolegomis vykdome Europos Komisijos finansuojamą „Horizon 2020“ projektą FIN-TECH (A FINancial supervision and TECHnology compliance training programme). Man, kaip mokslininkui, ir kaip dėstytojui – tai neįkainojama patirtis, nes vien užmegzti kontaktai su partneriais užsienyje ir Lietuvoje skatina tobulėti ir neatsilikti nuo greitai lekiančio technologijų pasaulio. Kadangi rengiame mokymus ir atliekame tyrimus didžiųjų duomenų analitikos, dirbtinio intelekto bei blokų grandinių srityse, tai tobulėti reikia labai intensyviai. Tenka ir organizuoti renginius šiomis temomis. Kalbant apie bendradarbiavimą su užsienio socialiniais partneriais, tai reikia paminėti, kad esu ECMI (Europos mokslinių tyrimų ir infrastruktūros konsorciumo matematikos industrijai) tarybos narys. Mūsų konsorciumo pagrindinis tikslas – skatinti tarptautinį matematikos srities mokslininkų ir studentų bendradarbiavimą su industrija, verslu ir kitomis institucijomis. Kaip tokio bendradarbiavimo rezultatą galėčiau pateikti jau kelerius metus mūsų dekanės doc. dr. Bronės Narkevičienės iniciatyva organizuojamas „Matematinių sprendimų verslui ir pramonei dirbtuves“. Šis renginys padeda įmonėms įveikti įvairius iššūkius, kurie iš pradžių atrodo neįveikiami, bet po savaitės trukmės diskusijų, konsultacijų ir juodo mokslininkų darbo paaiškėja, kad matematinis požiūris gali išspręsti beveik bet kokią problemą.

Prie šios iniciatyvos kartais jungiasi ir gabiausi studentai, ir aš nekalbu apie doktorantus, – veikiau apie  bakalauro ar magistro pakopų studentus. Kai kas mano, kad visi informatikos ir matematikos krypčių doktorantai turėtų sudalyvauti tokiose dirbtuvėse, kad suprastų, kaip jų per ilgus metus kauptos žinios galėtų būti pritaikomos praktiškai ir neštų realią naudą verslui. Jau nuo 2019  metų panašią idėją vykdome ir su MGMF Taikomosios matematikos magistrantais, kai studentai gauna realią verslo užduotį kurią per semestrą turi išspręsti dirbdami grupelėmis ir konsultuojami keleto profesionalių tos srities mokslininkų bei užduotį pateikusios įmonės atstovo. Nors šiuo metu dauguma vyresnių kursų studentų jau turi darbus, tačiau smagu, kad ir jie domisi moksline veikla: rengia pranešimus konferencijoms, atlieka vienokius ar kitokius mokslinius tyrimus; smagu, kad jie supranta, jog savo moksline veikla atneša naudos ir įmonei, kurioje dirba.

– Kai šitokia gausa įvairių veiklų, tai natūraliai kyla klausimas: kaip surandate laiko sau, savo pomėgiams? Kiek žinau, jų taip pat ne vienas?

Taip, ne vienas J. Domiuosi žuvų gyvenimu, pats namuose turiu akvariumą, auginu žuvytes ir krevetes, dar labai mėgstu darbuotis sode.

Štai kaip.  Apie Jūsų sodą jau esu girdėjusi ne vieną legendą, bet apie akvariumą ir žuvytes girdžiu pirmą kartą J. Dažnai sakoma, kad „žuvys nepažįsta savo vaikų“, t. y. kad  jų atmintis trumpalaikė, bet mokslininkai šį mitą paneigė, o Australijos   Mokslo ir Matematikos mokyklos studentas  Rory Stokes’as, tyrinėjęs akvariumo gyventojus  įrodė, kad auksinės žuvelės prisimena ne mažiau kaip šešių dienų  įvykius. Gal ir Jūs  tyrinėjate savo auginamų žuvyčių elgseną? Gal pastebėjote kokių nors įdomių reiškinių?

A. Kabašinsko akvariumas

Deja, turėsiu nuvilti,  nors akvariumą turiu jau beveik 20 metų, bet žuvų elgesio nagrinėti moksline prasme neteko. Kadangi akvariumas yra šalia darbo stalo, tai norėdamas pailsinti akis ir atšviežinti mintis, neretai stebiu, ką žuvys ir krevetės veikia. Patikėkite, tai labai įdomu ir naudinga.

Pavyzdžiui, žuvys plaukia susitraukinėjant abiejų šonų raumenims paeiliui. Raumenys traukia žuvies stuburą,  sukurdami banguojantį judesį, keliaujantį per kūną ir stumiantį žuvį šonu. Šoniniai judesiai niveliuoja vieni kitus,  o jėga, sukurta vandens pasipriešinimo šoniniams judesiams ir jėga, sukurta raumenų susitraukimų, stumia žuvies kūną į priekį. Tad stebėti  banguojančius žuvų judesius –  kažkas nerealaus – kiekvieną dieną žiūri ir niekada nepabosta. Be to, mokslininkai jau seniai įrodė, kad žvelgiant  į akvariumą sumažėja stresas, atsipalaiduoja raumenys, o tai teigiamai veikia žmogaus sveikatą. Kažkas yra sakęs, kad žmogaus ausims pati gražiausia – vandens muzika. Nors akvariumas ir nėra didelis vandens telkinys,  bet įsiklausyti į jo skleidžiamus garsus ir stebėti žuvų judėjimą jame – nepaprastai įdomu ir malonu. Taip kad žmogaus draugais gali būti ne tik šunys ar katės, bet ir žuvys, nors turiu ir šunį J.

– Iš kur toks susidomėjimas žuvimis? Noras pažinti  bene seniausius Žemės gyventojus, esančius čia jau daugiau nei 450 milijonų metų? Ar tiesiog patinka stebėti jų plazdantį šokį akvariume?

Viskas daug paprasčiau… Kaip ir minėjau, ramus žuvų elgesys labai gerai atpalaiduoja. 5 min žuvų „terapijos“ ir galima toliau darbuotis prie tyrimų ar skaityti paskaitas nuotoliniu būdu. Žuvų šokis, kaip jūs sakote, naudingas sveikatai.

– Matematikas, informatikos mokslų daktaras ir žmogus, besidomintis akvariumų žuvytėmis; žmogus, puoselėjantis savo sodo augaliją… Tikriausiai jau visi Jūsų bendradarbiai apdovanoti obuoliais, riešutais, moliūgais, avietėmis, įvairiais sodinukais ir viskuo, kas tik auga Jūsų sode.

Kokia sodo reikšmė Jums pačiam – tiesiog dar viena poilsio nuo protinio darbo rūšis,  atgaiva ar šis tas daugiau? Iš kur ta didžiulė meilė sodui? Gal jame auginate savo Gyvenimo medį?

 Sodas man – daugiareikšmė prasmė. Visų pirma – tai mano senelio palikimas, antra – tai besikeičianti gyvybė augmenijos ritmikoje ir trečia, kaip jūs ir minėjote, – atgaiva, poilsis.

A. Kabašinsko sodas

Gyvenimo medžio savo sode neauginu, bet šeimos medis – ilgaamžė obelis, dar senelio palikimas, – auga. Šiai obeliai skiriu išskirtinį dėmesį, bet auginu ir daug įvairių kitų vaismedžių ir vaiskrūmių, todėl beveik visą sezoną yra kokių nors skanėstų. Pavasarį ir ankstyvą vasarą jau galima skanauti sausmedžio uogų, vėliau – juodųjų aviečių, žemuogių, braškių ir tradicinių aviečių. Kiek vėliau įvairiomis spalvomis ir skoniais džiugina  serbentai, agrastai, vyšnios, šilauogės, dar vėliau – obuoliai, kriaušės. Vėlyvą vasarą ir rudens pradžioje prasideda slyvos, vynuogės ir aktinidijos… Kai pradėjau vardinti augalus, tai net pats pasimečiau, kaip ten, tame mažame plotelyje, viskas telpa.

Mano sodas nėra didelis, bet jame didžiulė augalų įvairovė, todėl viskas susodinta griežtai – matematiškai – ne tik pagal rūšis, bet ir pagal augalų ūgį, vietą, šviesos poreikius bei užimamą plotą. Kaip matote, net ir sode sunku „pasprukti“ nuo matematikos. Kai reikia paskirstyti  laiko, erdvės ir kitus išteklius, kad viskas derėtų ir būtų kuo didesnis derlius nenaudojant daug chemijos, tai be matematikos – nė iš vietos.

Savo sodu labai džiaugiuosi. Džiaugiuosi, kad turiu kur ištrūkti iš miesto,  ypač tai labai svarbu buvo per karantiną, kai net šuns mieste vedžioti ar eiti pasivaikščioti tiesiog nesinorėjo… Be to, darbas sode skatina fizinį aktyvumą – vieni vaikšto į sporto klubus, važinėja dviračiu ar bėgioja parke, o man pakanka poros valandų intensyvaus darbo su kastuvu, grėbliu ar žoliapjove – ir turiu viską viename – ir poilsį, ir fizinį aktyvumą, ir dvasinę atgaivą, ir ekologišką, be jokių trąšų derlių, kuriuo, kaip jūs ir minėjote, dalinuosi su kolegomis.

A. Kabašinsko sodas

Žinoma, kartais pavargstu besidarbuodamas, bet… tuomet išsitiesiu hamaką pavėsyje ir klausausi, kaip ūžauja vėjas, kaip dūzgia bitės žieduose, kaip ulba medžiuose paukščiai arba tiesiog stebiu, kaip keičiasi gamta,  kaip  prigyja mano sodinti augalai, auga, tvirtėja, keičia savo rūbą, užmiega ir vėl nubunda su nauja energija – kaip ir mes – žmonės.

 

Kalbėjosi Virginija Klusienė

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku