Lapkričo 27 d. Vilniaus universitete (VU) vyks tarptautinis renginys „Nuo iššūkių prie sprendimų: Sisteminis požiūris į ankstyvosios karjeros tyrėjų situacijos sprendimą Baltijos šalyse“.
Ankstyvos karjeros tyrėjai (AKT) yra gyvybiškai svarbūs mokslo plėtrai ir inovacijoms. Jie atveria mokslui naujų galimybių, energijos ir į ateitį nukreipto perspektyvaus požiūrio. AKT taip pat yra unikali suinteresuotųjų šalių grupė aukštojo mokslo institucijose (AMI), būtinas tarpininkas siekiant akademinių institucijų veiklos progreso ir ilgalaikio gyvybingumo.
Vis dėlto tyrimų rezultatai rodo, kad AKT padėtis Europoje ir už jos ribų yra nestabili. Daugelis AKT susiduria su nesaugiomis darbo sąlygomis ir neaiškiomis karjeros galimybėmis. Tai turi įtakos jų gebėjimui visapusiškai prisidėti prie mokslinių tyrimų. Pastaraisiais dešimtmečiais Europos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sistemoje įvyko esminių pokyčių.
Šie pokyčiai iš esmės pakeitė mokslininkų karjerą, kuri iš tiesinės, kai buvo galima numatyti ateities karjeros etapus, daugeliui tapo neprognozuojama. Jaunųjų mokslininkų karjeros kelyje sustiprėjo senos ir atsirado naujos nelygybės formos bei kitų problemų, susijusių su ilgalaikiu mobilumu, menku mokslo finansavimu ir kitais faktoriais. Tačiau dabartinė institucinė mokslinių tyrimų ir inovacijų politika, įskaitant ir lyčių lygybės moksle politiką, retai atsižvelgia į specifinius iššūkius, kylančius AKT dėl mokslo sistemos netobulumo ir nelankstumo.
Praėjusiais metais Seime vykusioje konferencijoje „Jaunųjų tyrėjų situacija Baltijos šalyse: Ateities mokslinio potencialo vystymas ar švaistymas?“ išryškėjo būdingi Baltijos šalims AKT iššūkiai, kurie parodė, kad nėra nukreiptos ateities mokslinio potencialo išsaugojimo ir plėtros politikos. Tai trukdo formuotis kokybiškam moksliniam potencialui, galinčiam sėkmingai prisidėti prie mokslo žinių plėtros spartinimo ir jų pritaikymo kuriant naujas aukštos pridėtinės vertės technologijas ir inovacijas Baltijos šalių ekonominiam konkurencingumo užtikrinimui, saugumui ir klestėjimui. Todėl būtina sujungti visų suinteresuotų šalių pastangas šiai problemai spręsti.
Tarptautinį suinteresuotų šalių susitikimą sveikins VU vicerektorė prof. dr. Edita Sužiedelienė, LMT pirmininkas dr. Gintaras Valinčius. Plenarinėje sesijoje kalbės LR Seimo 20–24 metų kadencijos Mokslo komiteto pirmininkas prof. habil. dr. Artūras Žukauskas. Latvijos mokslų akademijos narė habil. dr. Baiba Rivža ir kitų Baltijos mokslo institucijų vadovai bei atstovai, Jaunųjų Mokslininkų Akademijų nariai ir kiti mokslininkai. Mokslininkės iš Prancūzijos ir iš Vokietijos – prof. dr. Anne-Sophie Godfroy ir dr. Dorina Dedgjoni pristatys AKT situacijos tyrimų rezultatus Europos šalyse. Lietuvos mokslų akademijos Prezidentas, akad. Juras Banys dalyvaus diskusijose mokslo politikos klausimais. Suinteresuotų šalių susitikimas diskusijų rezultatų pagrindu paruoš rezoliuciją, kurioje pateiks rekomendacijas, kokių veiksmų būtų galima imtis, norint išsaugoti ir puoselėti ateities mokslo potencialą Baltijos šalių regione.
Renginį organizuoja Baltijos šalių mokslininkių asociacija BASNET. Forumas kartu su partneriais: Vilniaus universiteto Fizikos fakultetu (VU FF), Lietuvos fizikų draugija (LFD) ir Kauno technologijos universitetu (KTU). Renginį remia Lietuvos mokslo taryba.
Renginys vyks lapkričio 27 d. Vilniaus universiteto Senato salėje, Universiteto g. 3. Vilnius. Pradžia 9.00 val.
