| Paskaitos pavadinimas | Paskaitos aprašymas | Lektorius |
| Fizikinių reiškinių demonstracijos | Demonstracijų metu galėsite stebėti gana neįprastus mechaninius reiškinius, pabandyti reguliuoti savo sukimosi greitį neatsistumiant į išorinius daiktus; įvertinti elektromagnetinių poveikių rezultatus, elektromagnetinės patrankos maketą, grožėtis įvairiaspalviais optinės poliarizacijos, difrakcijos, elektros išlydžio dujose blyksniais, pamatuoti, ar poliarizuotą šviesą skleidžia jų naudojamų telefonų ekranai. | Stebėti čia: tinyurl.com/demonstracijos |
| Asmeninio spektrometro gamyba | Optiniai medžiagų tyrimų metodai iš pirmo žvilgsnio atrodo labai sudėtingai. Šiose dirbtuvėlėse sugriausime šį mitą. Pagamintu spektrometru galėsite tyrinėti įvairius šviesos šaltinius bei bandyti išsiaiškinti iš kokių medžiagų sudaryti šviesą praleidžiantys bandiniai. | Stebėti čia: tinyurl.com/spektrometras |
| Geometrijos stebuklai | Skaičių ir figūrų grožis, jų ryšys ir istorija. Kas sujungia saulėgrąžą , žmogaus kūną ir architektūros šedevrus? Ką mato mūsų akys? Ar telpa begalybė delne? Kaip turint du lapus sukurti filmą? Kaip supjaustyti šokoladą, kad liktų nereikalingų gabaliukų? Įdomiau nebūna! | |
| Įdomieji fizikos eksperimentai | Demonstracijos metu galėsite stebėti gana neįprastus mechaninius reiškinius, pabandyti reguliuoti savo sukimosi greitį neatsistumiant į išorinius daiktus; įvertinti elektromagnetinių poveikių rezultatus, elektromagnetinės patrankos maketą, grožėtis įvairiaspalviais optinės poliarizacijos, difrakcijos, elektros išlydžio dujose blyksniais, pamatuoti, ar poliarizuotą šviesą skleidžia jų naudojamų telefonų ekranai. | |
| Modernieji mikroskopai. Ką jie sugeba? | Kasdieniniame gyvenime kiekvienas iš mūsų supančią aplinką suvokiame pasikliaudami 5 jutimais. Žmogaus regos galimybės yra ribotos, todėl mums sunku įžiūrėti objektus, mažesnius nei plauko storis. Norint stebėti mikro- ir nanopasaulį, mokslininkai pasitelkia prietaisus, kurie yra vadinami mikroskopais. Šioje paskaitoje bus pristatomi pažangiausi mikroskopijos prietaisai ir trumpai aptariami jų veikimo principai bei galimybės. | |
| Super ekstra moto grafo ultra siautulingai – modernios optikos reiškiniai | Gamtoje kasdien yra stebimi natūralūs optiniai reiškiniai: vaivorykštė saulėtą dieną po lietaus, spalvų žaismas kai kurių vabzdžių kiautuose, objektai esantys vandenyje stebėtojui atrodo arčiau nei tikiesi. Visi šie reiškiniai egzistuoja nuo gilios senovės ir yra nesunkiai paaiškinami bei suprantami pirmąsias fizikos paskaitas išklausiusiems moksleiviams. Naudojant lazerius atitinkamose medžiagose įmanomi reiškiniai, kurie realiame gyvenime yra neįmanomi. Pavyzdžiui, kad ir kaip ilgai per spalvinį filtrą šviestume su įprastine lempa į kristalą mes niekados negautume kitos spalvos šviesos nei praleidžia filtras. Tuo tarpu naudojant intensyvius lazerio pluoštus kristaluose galima sugeneruoti antrą ir aukštesnes harmonikas, t.y. jie pradeda šviesti dvigubai ar trigubai didesnio dažnio šviesą – apšvietę raudona, pradedame matyti mėlyną. Šiuos ir kitus mokslininkams įdomius reiškinius bei jų pritaikymą nagrinėja palyginti nauja optikos sritis – netiesinė optika. Užsiemimo metu klausytojai bus supažindinti su šiais reiškiniais ir jų praktiniai taikymais. | prof. dr. Tomas Tamulevičius |
| Nanotechnologijos – tik filmuose? | Paskaitos metu supažindinama su makro, mikro ir nano pasaulio skirtumais, juose veikiančiais dėsniais. Aiškinama nanotechnologijų išradimų reikšmė realiame gyvenime | doc. dr. Živilė Rutkūnienė |
| Susipažinkite: stebuklingoji 21–ojo amžiaus medžiaga | Anglis – medžiaga, kurią matome kasdien. Kas lemia, kad juodoji anglis virsta deimantu, grafitu ar anglies nano vamzdeliu. Kodėl anglis šiandien vadinama XXI-ojo amžiaus medžiaga. | doc. dr. Živilė Rutkūnienė |
| Studijų programų pristatymas „Ateities specialistas: fizikai ir matematikai pramonės 4.0 kontekste“ | Šios paskaitos tikslas susipažinti su Matematikos ir gamtos mokslo fakulteto siūlomomis programomis, dėstomais dalykais ir karjeros galimybėmis. | doc. dr. Živilė Rutkūnienė |
| Skaičiavimai, naudingi sveikatai | Paskaitoje pateikiamos pagrindinės matematikos taikymo sveikatos priežiūroje sritys. Taip pat pristatoma kompleksinių sistemų medicinoje teorija, demonstruojami įvairių tyrimų rezultatai. | doc. dr. Liepa Bikulčienė |
| Nuostabus protas ir atominė bomba | Ar tai matematika? Kokia jos istorija? Kokius klausimus ji sprendžia? Prie ko čia atominė bomba ir filmas „Nuostabus protas“? Posakio „Tikėkis geriausio, ruoškis blogiausiam!“ esmė. | lekt. dr. Violeta Kravčenkienė |
| Kaip rasti geriausią maršrutą? | Kaip rasti greičiausią kelionės maršrutą kelių tinkle tarp dviejų vietovių ? Koks maršrutas geriausias, jeigu reikia aplankyti kelias skirtingas vietas ir grįžti į pradinį tašką ? Kaip sudaryti maršrutą, jeigu kelionės metu reikia apvažiuoti tam tikras gatves ? Šiuos uždavinius padeda spręsti svarbi šiuolaikinės matematikos šaka, vadinama grafų teorija. Paskaitos metu bus supažindinama su pagrindinėmis grafų teorijos sąvokomis, uždaviniais bei jų sprendimo metodais. | doc. dr. Mindaugas Šnipas |
| Kaip pasidaryti kriptovaliutą, sukurti savo e-parduotuvę, o prekiaujant kartu ir mokytis, kaip išvengti kiberatakų? | Kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį. Matematikos ir informatikos pasiekimai leido sukurti kriptovaliutą, kuri pradeda žengti tvirtus žingsnius mūsų civilizacijoje. Realus pasaulis keliasi į virtualią kibererdvę, iš kurios grįžta pas mus įvairiais pavidalais, t.t. ir materialiais. Todėl įprasti pinigai taps vis daugiau panašūs į virtualius kriptopinigus, o įprasta komercija vis labiau taps e-komercija ir t.t. Tad pradėkime jau dabar ruoštis ateities iššūkiams ir panaudojant pasaulyje pripažintus efektyvius mokymosi metodus mokykimės matematiką bei duomenų analizės ir saugos metodus. | prof. dr. Eligijus Sakalauskas |
| Matematika, kuri saugo | Naudodamiesi internetu mes kasdieną susiduriame su įvairiausiai skaičiavimais, kurie užtikrina, kad mes matome tą informaciją, kurią ir turime matyti, kad mūsų privatūs duomenys ir išlieka saugūs. Paskaitoje susipažinsime su šiais matematiniais skaičiavimais, kurie padeda šifruoti duomenis, susitarti dėl bendro slapto šifravimo rakto ar sudaryti elektroninį parašą. | doc. dr. Kęstutis Lukšys |
| Skaičiai, atskleidžiantys tiesą | Paskaitoje pasakojama apie matematinius modelius ir jų taikymą nusikaltimų tyrimui ir prevencijai bei organizuotų nusikalstamų tinklų silpninimui. | doc. dr. Paulius Palevičius |
| Sportinio bridžo pristatymas | Paskaitoje pristatomas sportinis bridžas, jo istorija, situacija Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Trumpai pateikiami principai. Demonstruojamas žaidimo pavyzdys, esant galimybei organizuojamas mini turnyras. | doc. dr. Liepa Bikulčienė |
| Elektroninis balsavimas: kodėl mes dar balsuojam ne iš namų? | Demokratijos pagrindas – tai sąžiningas balsavimas, kurio pagalba galima priimti geriausius sprendimus. Vystantis informacinės technologijoms, balsuoti jau galima ir nuotoliniu būdu, bet čia iškyla saugumo ir patikimumo problema. Paskaitoje susipažinsime su pagrindiniais elektroninio balsavimo principais, kylančiomis problemomis ir kaip matematika padeda jas spręsti. | doc. dr. Kęstutis Lukšys |
| Ar gali būti kampuoti ratai? | Šioje paskaitoje įsitikinsime, kad įmanoma važiuoti kampuotais ratais. Tą mums padės padaryti matematika, tiksliau sakant, neįprastos figūros, vadinamos pastovaus pločio kreivėmis, ir jų savybės. | Loreta Mačėnaitė |
| Kaip matematika padeda kompiuteriui matyti? | Šioje pamokoje bus palyginama žmogaus regos sistema ir kompiuterio gebėjimas „matyti”: kaip matematika padeda kompiuteriui atpažinti vaizdus. | lekt. dr. Rita Baublienė |
| Didžiųjų ir mažųjų duomenų analitika – modelis ir technologija dirbtinei intuicijai | Dirbtinis intelektas, dirbtinė intuicija, mašininis mokymasis ir gilieji neuroniniai tinklai jau šalia mūsų. Kokia būtina, bet nepakankama sąlyga jiems egzistuoti? Kas yra duomenys ir kur jie yra? Kuo virsta duomenys? Kam jų reikia? Kas yra analitika ir analitikas, kokie jie būna? Kuo skiriasi didieji ir mažieji duomenys? Kokie yra didžiųjų duomenų požymiai? Kiek didžiuosiuose duomenyse vertės? Koks jų netikslumas? Kas ir kokius duomenų kiekius sudaro? Kokia dabar era? Kiek baitų nagrinėjame? Kur taikomi mažieji duomenys (teorija)? Kur ir kaip saugomi duomenys? Kas duomenis apdoroja ir nagrinėja? Kokių gebėjimų / studijų reikia darbui su duomenimis? Su kuo siejami didieji duomenys? Kaip užsidirbti iš didžiųjų duomenų? Kokios analitikų įsidarbinimo sritys? Rekomenduojama vyresnių klasių moksleiviams. | prof. dr. Robertas Alzbutas |
| COVID-19 ligos poveikio ir atsparumo stebėjimo duomenys ir tikimybiniai modeliai | SARS-CoV-2 ar 2019-nCoV Virusas, COVID-19 liga ir pandemija vienaip ar kitaip paveikė visą žemę. Koks pandemijos poveikis žmonių išgyvenamumui, populiacijai, koks poveikis technologijoms ir ekonomikai? Kokie yra svarbūs sergamumo, atsparumo duomenys ir parametrai? Kuo skiriasi epidemija ir pandemija bei kokia jų rizika? Ar lengva prognozuoti ir kaip tai priklauso nuo stebėjimo ir testavimų duomenų? Koks ryšys tarp parametrų ir rezultatų neapibrėžtumo? Koks populiariausias deterministinis, dinaminis epidemiologinis modelis? Kaip galima pasidaryti imitacinį, tikimybinį modelį? Kokie būna hierarchiniai modeliai, Bajeso metodai? Kaip skiriasi modelių rezultatai ir koks tikslumas? Kokia nauda iš prognozės ir kas ją daro? Kaip ir kur galima tapti modeliuotoju, analitiku? Tai dalis klausimų, apie kuriuos Viruso laikais galima išgirsti atsakymų. Rekomenduojama 8-12 kl. moksleiviams. | prof. dr. Robertas Alzbutas |
| Virtualus matematikos pabėgimo kambarys | Kviečiame dalyvauti virtualiame pabėgimo kambaryje ir iššifruoti vaiduoklio siunčiamą žinią, parašytą matematine kalba. Tam jums prireiks matematinių žinių, loginio mąstymo, kūrybiškumo, gebėjimo dirbti komandoje ir galbūt trupučio sėkmės. Užsiėmimai vyks kompiuterių klasėje. Rekomenduojama 8-os klasės moksleiviams. | doc. dr. Loreta Saunorienė, lekt. dr. Loreta Mačėnaitė, lekt. dr. Vilma Petrauskienė |
| Radiacija ir medicina | Vizito metu dalyviai supažindinami su spinduliuotės taikymu, gydant onkologinius pacientus, radiacinės saugos reikalavimais ir apsauginėmis priemonėmis nuo jonizuojančiosios spinduliuotės. Moksleiviai dalyvauja eksperimente nustatant rentgeno spindulių silpimą medžiagoje. | |
| Išprotėjusio profesoriaus laboratorija | Būsite uždaryti išprotėjusio fizikos profesoriaus laboratorijoje. Tik gebėjimas dirbti komandoje sprendžiant logines, kūrybines užduotis, padės jums ištrūkti iš šio kambario. | |
| Ekskursija po fizikos muziejų | Muziejuje pristatoma fizikos mokslo raida nuo jos ištakų 1922-aisiais iki šių dienų. Galima pamatyti unikalią naujam gyvenimui prikeltų įrenginių ekspoziciją bei bibliotekėlę, kurioje sukaupta vertinga mokslinė literatūra: metodinės knygos, fizikos vadovėliai V. Čepinskio, I. Končiaus, K. Baršausko, P. Brazdžiūno ir kitų, kurie sąlygojo naujų tyrimų ir fizikos mokslo krypčių atsiradimą. Čia eksponuojami originalūs įrenginiai: įvairi eksperimentinė ir demonstracinė įranga bei baldai. |
Kviečiame paįvairinti mokymo ir mokymosi procesą!
Dėl paskaitos moksleiviams kreiptis: