| Paskaitos pavadinimas | Paskaitos aprašymas | Lektorius |
| Fizikinių reiškinių demonstracijos | Demonstracijų metu galėsite stebėti gana neįprastus mechaninius reiškinius, pabandyti reguliuoti savo sukimosi greitį neatsistumiant į išorinius daiktus; įvertinti elektromagnetinių poveikių rezultatus, elektromagnetinės patrankos maketą, grožėtis įvairiaspalviais optinės poliarizacijos, difrakcijos, elektros išlydžio dujose blyksniais, pamatuoti, ar poliarizuotą šviesą skleidžia jų naudojamų telefonų ekranai. | Stebėti čia: tinyurl.com/demonstracijos |
| Asmeninio spektrometro gamyba | Optiniai medžiagų tyrimų metodai iš pirmo žvilgsnio atrodo labai sudėtingai. Šiose dirbtuvėlėse sugriausime šį mitą. Pagamintu spektrometru galėsite tyrinėti įvairius šviesos šaltinius bei bandyti išsiaiškinti iš kokių medžiagų sudaryti šviesą praleidžiantys bandiniai. | Stebėti čia: tinyurl.com/spektrometras |
| Radiacija ir medicina | Dažnai žodis „radiacija“ asocijuojamas su negerais dalykais. Šioje paskaitoje bandysime išsiaiškinti kaip vystėsi branduolio fizikos mokslas. Bandysime sugriauti populiariausius mitus apie jonizuojančią spinduliuotę. Sužinosite kaip ir kur jonizuojanti spinduliuotė taikoma įvairiose mokslo ir pramonės šakose. Išsiaiškinsite kiek radioaktyvūs esame mes patys, bei mūsų aplinka. | doc. dr. Benas Gabrielis Urbonavičius |
| Super ekstra moto grafo ultra siautulingai – modernios optikos reiškiniai | Gamtoje kasdien yra stebimi natūralūs optiniai reiškiniai: vaivorykštė saulėtą dieną po lietaus, spalvų žaismas kai kurių vabzdžių kiautuose, objektai esantys vandenyje stebėtojui atrodo arčiau nei tikiesi. Visi šie reiškiniai egzistuoja nuo gilios senovės ir yra nesunkiai paaiškinami bei suprantami pirmąsias fizikos paskaitas išklausiusiems moksleiviams. Naudojant lazerius atitinkamose medžiagose įmanomi reiškiniai, kurie realiame gyvenime yra neįmanomi. Pavyzdžiui, kad ir kaip ilgai per spalvinį filtrą šviestume su įprastine lempa į kristalą mes niekados negautume kitos spalvos šviesos nei praleidžia filtras. Tuo tarpu naudojant intensyvius lazerio pluoštus kristaluose galima sugeneruoti antrą ir aukštesnes harmonikas, t.y. jie pradeda šviesti dvigubai ar trigubai didesnio dažnio šviesą – apšvietę raudona, pradedame matyti mėlyną. Šiuos ir kitus mokslininkams įdomius reiškinius bei jų pritaikymą nagrinėja palyginti nauja optikos sritis – netiesinė optika. Užsiemimo metu klausytojai bus supažindinti su šiais reiškiniais ir jų praktiniai taikymais. | prof. dr. Tomas Tamulevičius |
| Nanotechnologijos – tik filmuose? | Paskaitos metu supažindinama su makro, mikro ir nano pasaulio skirtumais, juose veikiančiais dėsniais. Aiškinama nanotechnologijų išradimų reikšmė realiame gyvenime | doc. dr. Živilė Rutkūnienė |
| Pamatyk daiktus kitoje šviesoje | Kodėl jūros vanduo ar dangus atrodo mėlynas? Šie efektai paaiškinami mėlynos šviesos sklaida nuo dalelių ir molekulių esančių ore bei vandenyje (Relėjaus sklaida). Kadangi Relėjaus sklaida yra didelio intensyvumo reiškinys, todėl šį efektą galime stebėti tiesiog akimis. Tačiau kartais vykstant šviesos sąveikai su medžiaga vienas kitas fotonas (1 iš 100 milijonų) gali būti išsklaidyti plastine sklaida ir rezultate registruojamas pakitusios energijos fotonas, kurio intensyvumas yra toks mažas kad jam registruoti būtina specializuota įranga. Tokia sklaida yra vadinama Ramano. Už jos atradimą indų mokslininkui S. C. V. Ramanui 1930 m. buvo įteikta Nobelio premija fizikos srityje. Įvertinimas Nobelio premija parodė, jog šis atradimas yra labai svarbus tyrinėjant molekules, tačiau ilgą laikotarpį ši spektroskopija buvo mažai naudojama dėl silpno signalo intensyvumo. Tačiau išplėtojus didelio galingumo šviesos šaltinius – lazerius, ši spektroskopija pradėta plačiai naudoti ir šiuo metu taikoma pačiose įvairiausiose srityse: medžiagotyroje, maisto falsfikavimo ar užkrato pesticidais tyrimui, mene, medicinoje, oro uostuose sprogmenų aptikimui ir kt. | doc. dr. Asta Tamulevičienė |
| Susipažinkite: stebuklingoji 21–ojo amžiaus medžiaga | Anglis – medžiaga, kurią matome kasdien. Kas lemia, kad juodoji anglis virsta deimantu, grafitu ar anglies nano vamzdeliu. Kodėl anglis šiandien vadinama XXI-ojo amžiaus medžiaga. | doc. dr. Živilė Rutkūnienė |
| Studijų programų pristatymas „Ateities specialistas: fizikai ir matematikai pramonės 4.0 kontekste“ | Šios paskaitos tikslas susipažinti su Matematikos ir gamtos mokslo fakulteto siūlomomis programomis, dėstomais dalykais ir karjeros galimybėmis. | doc. dr. Živilė Rutkūnienė |
| Raktas į mikro ir makro pasaulį | Kasdieniniame gyvenime kiekvieną iš mūsų supančią aplinką suvokiame pasikliaudamas 5 jutimais: uosle, klausa, lietimu skoniu ir rega. Žmogaus regos galimybės yra ribotos, todėl mums sunku įžiūrėti objektus mažesnius nei plauko storis, t.y. mažesnius nei 100 μm. Norint stebėti mikro ir nano pasaulį mokslininkai pasitelkia prietaisus, kurie yra vadinami mikroskopais. Šioje paskaitoje bus pristatomi pažangiausi mikroskopijos prietaisai ir trumpai aptariami jų veikimo principai bei galimybės, pateikiami įvairių mėginių (virusų, vabzdžių, nanokompozitų ir kt.) matavimo pavyzdžiai. | prof. dr. Tomas Tamulevičius |
| Skaičiavimai, naudingi sveikatai | Paskaitoje pateikiamos pagrindinės matematikos taikymo sveikatos priežiūroje sritys. Taip pat pristatoma kompleksinių sistemų medicinoje teorija, demonstruojami įvairių tyrimų rezultatai. | doc. dr. Liepa Bikulčienė |
| Nuostabus protas ir atominė bomba | Ar tai matematika? Kokia jos istorija? Kokius klausimus ji sprendžia? Prie ko čia atominė bomba ir filmas „Nuostabus protas“? Posakio „Tikėkis geriausio, ruoškis blogiausiam!“ esmė. | lekt. dr. Violeta Kravčenkienė |
| Kaip gaunama energija iš vandenilio kuro elementų? | Dabartiniu metu, stengiantis spręsti globalias ekologines problemas, mažinant naftos produktų vartojimą, intensyviai ieškoma alternatyvių elektros energijos šaltinių. Vienas iš efektyviausių būdų mažinti naftos poreikį – vandenilio energetikos technologijų pritaikymas. Vienas iš dabarties metu intensyviai mokslininkų tyrinėjamų vandenilio energetikos technologijos panaudojimo būdų yra vandenilio kuro elementai. Kuro elementai – prietaisai, kurie cheminę energiją tiesiogiai konvertuoja į elektros energiją, be degimo proceso, beveik neišskirdami sieros ir azoto oksidų bei angliavandenilinių teršalų, o galutinis reakcijos produktas yra elektros energija ir vanduo. Paskaitoje bus pristatyta, ar yra sudėtingas kietojo oksido kuro elementų kūrimas; kiek reikalauja dėmesio ir pastangų juos pagaminti. | doc. dr. Brigita Abakevičienė |
| Kaip rasti geriausią maršrutą? | Kaip rasti greičiausią kelionės maršrutą kelių tinkle tarp dviejų vietovių ? Koks maršrutas geriausias, jeigu reikia aplankyti kelias skirtingas vietas ir grįžti į pradinį tašką ? Kaip sudaryti maršrutą, jeigu kelionės metu reikia apvažiuoti tam tikras gatves ? Šiuos uždavinius padeda spręsti svarbi šiuolaikinės matematikos šaka, vadinama grafų teorija. Paskaitos metu bus supažindinama su pagrindinėmis grafų teorijos sąvokomis, uždaviniais bei jų sprendimo metodais. | doc. dr. Mindaugas Šnipas |
| Kaip pasidaryti kriptovaliutą, sukurti savo e-parduotuvę, o prekiaujant kartu ir mokytis, kaip išvengti kiberatakų? | Kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį. Matematikos ir informatikos pasiekimai leido sukurti kriptovaliutą, kuri pradeda žengti tvirtus žingsnius mūsų civilizacijoje. Realus pasaulis keliasi į virtualią kibererdvę, iš kurios grįžta pas mus įvairiais pavidalais, t.t. ir materialiais. Todėl įprasti pinigai taps vis daugiau panašūs į virtualius kriptopinigus, o įprasta komercija vis labiau taps e-komercija ir t.t. Tad pradėkime jau dabar ruoštis ateities iššūkiams ir panaudojant pasaulyje pripažintus efektyvius mokymosi metodus mokykimės matematiką bei duomenų analizės ir saugos metodus. | prof. dr. Eligijus Sakalauskas |
| Matematika, kuri saugo | Naudodamiesi internetu mes kasdieną susiduriame su įvairiausiai skaičiavimais, kurie užtikrina, kad mes matome tą informaciją, kurią ir turime matyti, kad mūsų privatūs duomenys ir išlieka saugūs. Paskaitoje susipažinsime su šiais matematiniais skaičiavimais, kurie padeda šifruoti duomenis, susitarti dėl bendro slapto šifravimo rakto ar sudaryti elektroninį parašą. | doc. dr. Kęstutis Lukšys |
| Skaičiai, atskleidžiantys tiesą | Paskaitoje pasakojama apie matematinius modelius ir jų taikymą nusikaltimų tyrimui ir prevencijai bei organizuotų nusikalstamų tinklų silpninimui. | doc. dr. Paulius Palevičius |
| Sportinio bridžo pristatymas | Paskaitoje pristatomas sportinis bridžas, jo istorija, situacija Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Trumpai pateikiami principai. Demonstruojamas žaidimo pavyzdys, esant galimybei organizuojamas mini turnyras. | doc. dr. Liepa Bikulčienė |
| Elektroninis balsavimas: kodėl mes dar balsuojam ne iš namų? | Demokratijos pagrindas – tai sąžiningas balsavimas, kurio pagalba galima priimti geriausius sprendimus. Vystantis informacinės technologijoms, balsuoti jau galima ir nuotoliniu būdu, bet čia iškyla saugumo ir patikimumo problema. Paskaitoje susipažinsime su pagrindiniais elektroninio balsavimo principais, kylančiomis problemomis ir kaip matematika padeda jas spręsti. | doc. dr. Kęstutis Lukšys |
| Ar gali būti kampuoti ratai? | Šioje paskaitoje įsitikinsime, kad įmanoma važiuoti kampuotais ratais. Tą mums padės padaryti matematika, tiksliau sakant, neįprastos figūros, vadinamos pastovaus pločio kreivėmis, ir jų savybės. | Loreta Mačėnaitė |
| Kaip matematika padeda kompiuteriui matyti? | Šioje pamokoje bus palyginama žmogaus regos sistema ir kompiuterio gebėjimas “matyti”: kaip matematika padeda kompiuteriui atpažinti vaizdus. | lekt. dr. Rita Baublienė |
| Didžiųjų ir mažųjų duomenų analitika – modelis ir technologija dirbtinei intuicijai | Dirbtinis intelektas, dirbtinė intuicija, mašininis mokymasis ir gilieji neuroniniai tinklai jau šalia mūsų. Kokia būtina, bet nepakankama sąlyga jiems egzistuoti? Kas yra duomenys ir kur jie yra? Kuo virsta duomenys? Kam jų reikia? Kas yra analitika ir analitikas, kokie jie būna? Kuo skiriasi didieji ir mažieji duomenys? Kokie yra didžiųjų duomenų požymiai? Kiek didžiuosiuose duomenyse vertės? Koks jų netikslumas? Kas ir kokius duomenų kiekius sudaro? Kokia dabar era? Kiek baitų nagrinėjame? Kur taikomi mažieji duomenys (teorija)? Kur ir kaip saugomi duomenys? Kas duomenis apdoroja ir nagrinėja? Kokių gebėjimų / studijų reikia darbui su duomenimis? Su kuo siejami didieji duomenys? Kaip užsidirbti iš didžiųjų duomenų? Kokios analitikų įsidarbinimo sritys? Rekomenduojama vyresnių klasių moksleiviams. | prof. dr. Robertas Alzbutas |
| COVID-19 ligos poveikio ir atsparumo stebėjimo duomenys ir tikimybiniai modeliai | SARS-CoV-2 ar 2019-nCoV Virusas, COVID-19 liga ir pandemija vienaip ar kitaip paveikė visą žemę. Koks pandemijos poveikis žmonių išgyvenamumui, populiacijai, koks poveikis technologijoms ir ekonomikai? Kokie yra svarbūs sergamumo, atsparumo duomenys ir parametrai? Kuo skiriasi epidemija ir pandemija bei kokia jų rizika? Ar lengva prognozuoti ir kaip tai priklauso nuo stebėjimo ir testavimų duomenų? Koks ryšys tarp parametrų ir rezultatų neapibrėžtumo? Koks populiariausias deterministinis, dinaminis epidemiologinis modelis? Kaip galima pasidaryti imitacinį, tikimybinį modelį? Kokie būna hierarchiniai modeliai, Bajeso metodai? Kaip skiriasi modelių rezultatai ir koks tikslumas? Kokia nauda iš prognozės ir kas ją daro? Kaip ir kur galima tapti modeliuotoju, analitiku? Tai dalis klausimų, apie kuriuos Viruso laikais galima išgirsti atsakymų. Rekomenduojama 8-12 kl. moksleiviams. | prof. dr. Robertas Alzbutas |
| Virtualus matematikos pabėgimo kambarys | Kviečiame dalyvauti virtualiame pabėgimo kambaryje ir iššifruoti vaiduoklio siunčiamą žinią, parašytą matematine kalba. Tam jums prireiks matematinių žinių, loginio mąstymo, kūrybiškumo, gebėjimo dirbti komandoje ir galbūt trupučio sėkmės. Užsiėmimai vyks kompiuterių klasėje. Rekomenduojama 8-os klasės moksleiviams. | doc. dr. Loreta Saunorienė, lekt. dr. Loreta Mačėnaitė, lekt. dr. Vilma Petrauskienė |
Kviečiame paįvairinti mokymo ir mokymosi procesą!
Dėl paskaitos moksleiviams kreiptis:
