Ar nieko nepamiršote prieš paskutinįjį priėmimo etapą į Lietuvos aukštąsias mokyklas?

Svarbiausios | 2018-08-14

Paskelbus pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas rezultatus, vieni džiūgauja, o kitiems, nesulaukus norimo kvietimo, tenka sunerimti. Ekspertai ramina, jog priėmimas dar nesibaigė ir pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį paskutiniajame priėmimo etape.

Kaip ir praėjusiais metais, stojantysis gauna vieną kvietimą studijuoti, tačiau jo nepriėmus pirmajame etape, išlieka galimybė dalyvauti kituose etapuose. Papildomo priėmimo etape gali dalyvauti ir tie asmenys, kurie savo prašymo nebuvo užregistravę informacinėje sistemoje pagrindinio priėmimo metu.

„Jei pirmieji du etapai nebuvo sėkmingi, tuomet prieš trečiąjį reikia labai rimtai pagalvoti ir gal net įrašyti programų, kurių stojantysis nebuvo įrašęs, bet į kurias realiau įstoti. Reikia atkreipti dėmesį į turėtą konkursinį balą, kas jį lėmė ir palyginti abiejų etapų rezultatus“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas.

Papildomas priėmimas vykdomas tose krypčių grupėse, kuriose po pagrindinio priėmimo liko laisvų valstybės finansuojamų studijų vietų.

Į ką reikia atkreipti dėmesį, renkantis studijų programą ir pildant prašymą? P. Žiliukas pateikia keletą patarimų:

  • Jei programa yra esminis ir svarbiausias dalykas, ir nėra didelio skirtumo, kas finansuos studijas – valstybė ar pats, tuomet peržvelgus savo prioritetų sąrašą reikėtų: 1) rašyti aukštąsias mokyklas, kuriose yra analogiškos studijų programos, 2) įtraukti tos programos ir valstybės finansuojamą, ir nefinansuojamą vietas.
  • Jei valstybės finansavimas svarbus, tuomet pirmiausia reikia surašyti valstybės finansuojamas vietas ir pageidavimų pabaigoje pasilikti kelias vietas valstybės nefinansuojamoms vietoms.
  • Kritiškai peržvelgti savo prioritetų sąrašą ir „neužsiciklinti“ ties vienu programos pavadinimu. Svarbiausia – atsirinkti studijų kryptį, kuri jums yra priimtina.

„Iš esmės galimi du scenarijai. Jeigu tau svarbi valstybės finansuojama vieta – prioritetus dėstai nuo ambicingo iki mažiau ambicingo, o tada nefinansuojamus pageidavimus sudėlioji pačioje pabaigoje. Jeigu svarbiausia konkreti programa ir institucija – tuomet dėlioji kiek kitaip“, – sako KTU profesorius.

Tiems, kas yra pasiryžę šiais metais pradėti studijas, bet linksta į kelias sritis ir nėra tiksliai apsisprendę, P. Žiliukas pataria rinktis kiek universalesnes programas, kurios turi daug specializacijų.

„Prisirišimas prie konkrečios programos nėra labai svarbus – juk žmogus turi mokytis visą gyvenimą. Dažnai ilgainiui gana smarkiai nutolstama nuo savo pradinio diplomo. Žinoma, nekalbu apie visai skirtingą programų pobūdį, nes, tarkim, nebaigęs medicinos netapsi gydytoju, tačiau giminingų programų, suteikiančias teisę į tas pačias profesijas, nemaža, pavyzdžiui, ekonomikos programos siejasi su finansų programomis, programų sistemų – su informacinių technologijų ir pan.“, – akcentuoja profesorius.

Pasak P. Žiliuko, tardiscipliniškumas, tarpkryptiškumas atveria daug naujų galimybių. „Šiuolaikiniame dinamiškame pasaulyje tai natūralu – visur yra daug tarpkryptiškumo, reikalingos ir vertikalios, ir horizontalios žinios“, – pabrėžia profesorius.

Papildomas priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas vyksta rugpjūčio 13-17 dienomis. Sutarčių su pakviestaisiais pasirašymas – rugpjūčio 22-23 dienomis.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku