Būsimų vaikų būsimiems tėveliams: kaip matematika protą puoselėja

Svarbiausios | 2015-05-20

Kaskart vis populiaresnis tampa sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba. Ką valgei pusryčiams? Oi, juk tai nesveika! Šis produktas turi daug cholesterolio? Kurios treniruotės padės greičiau numesti svorio? Kiekvieną iš mūsų kamuoja daugybė klausimų. Ir turi kamuoti, nes stiprus ir sveikas kūnas – didelė vertybė.

O kaip veržlus, tikslus, imlus protas? Ką šiandien jam davėte pusryčiams? Kas jam sveikiausia? Kokios treniruotės padės išlaikyti gerą jo formą visą gyvenimą? Ar Jūsų protas nenusipelnė bent jau tiek pat dėmesio, kaip ir kūnas?

Matematika, kaip mokomasis dalykas, retą palieka abejingu. Vieni jos nekenčia, dejuoja, kad ji – sunki, neįveikiama, kiti įžvelgia joje ypatingą prasmę ir grožį. Matematikos moksleiviai mokosi visus dvylika savo mokyklinių metų, ji įtraukiama į pačias įvairiausias studijų programas. Taigi, kodėl verta mokytis matematikos?

Pirmoji priežastis. Matematika moko mąstyti.

Išspręskite uždavinuką: Įsivaizduok, kad esi stalius ir per 7 metus padirbai 400 stalų, jiems sunaudodamas 50 šimtamečių ąžuolų. Kiek staliui metų?

Uždavinys nėra juokingas. Jūs nustebtumėte, kiek daug vaikučių ir net jų tėvelių labai rimtai svarsto, kokį čia veiksmą reikia atlikti? Sudėti 50 ir 400, ar sudauginti?  O juk kiekvienas matematikos mokytojas pasakys – pirmiausiai labai atidžiai skaityk sąlygą ir galvok, kaip susiję minimi dydžiai. Neveltui  nuo 2006 „Google“ personalo skyriui vadovaujantis Laszlo Bockas teigia, kad jo karjerai didžiulės įtakos turėjo verslo mokykloje išklausytas statistikos kursas. „Gebėjimas mąstyti analitiškai išskiria jus iš daugelio kitų žmonių darbo rinkoje“, – sakė jis.

Ne tiek pačios statistikos ar matematikos žinios, kiek šio mokomojo dalyko ugdomas gebėjimas mąstyti analitiškai yra didžiulė vertybė. Ne veltui jau ir į Lietuvą skverbiasi mada priimant į darbą pretendentui siūlyti įveikti tam tikrus testus, kurių pagrindą sudaro analitinio mąstymo reikalaujantys dalykai. Pamėginkite vieną užduotį atlikti ir Jūs.

Iš kurių apačioje pateiktų figūrų, galima sudėti viršuje pateiktą figūrą?

Manote, kad čia nereikia jokių specialių matematinių žinių? Žinoma nereikia. Bet kai tokių klausimų gaunate daug, laikas labai ribotas, kiekvienam klausimui turite tik kelias sekundes, patikėkite – išlavintas protas ir vaizduotė tikrai praverčia.

Antroji priežastis. Matematika yra įdomi. Jei bandysite prieštarauti, prisiminkite, ar neseniai interneto tinklalapiuose ar socialiniuose tinkluose nepasitaikė rasti kokio įdomaus ir linksmo uždavinuko ir pabandyti jo išspręsti? Nuostabu, tačiau tokie uždaviniai klaidžioja interneto platybėse ir sulaukia tūkstančių komentarų bei pasidalijimų iš žmonių, kurie, rodos niekaip nesusiję su matematika. Tikrai matėte bandymus išspręsti paprasčiausią eilutę „ ” ar Singapūro moksleivių loginį uždavinį kaip Bernadras ir Albertas spėliojo gimtadienio datą. Kas verčia žmones gilintis į šiuos uždavinius ir juos spręsti? Aišku, jie daro tai todėl, kad matematika yra įdomi. Ir kuo daugiau žinai, tuo ji darosi įdomesnė. Kvapą gniaužiantys parodoksai, neįtikėtini palyginimai ir sąsajos pribloškia kiekvieną besimokantįjį ir verčia po sunkaus darbo staiga suvokti, kad viskas tobulai susiję.

Trečioji priežastis. Matematika yra graži. Pašaliečiui kartais sunku suvokti, kodėl matematikai tarpusavyje aptarinėdami vieną  ar kitą uždavinį, arba teoremą taip dažnai vartoja žodį ,,gražus”. Jų akys žiba, balsas pilnas susižavėjimo. ,,Nuostabus sprendimas”, ,,elegantiškas įrodymas” – štai kokias epitetais dažnai apipinami matematiniai teiginiai. Mokslininkai matematikos grožį dažnai sieja su muzikos grožiu. Galima aptikti tyrimų, įrodančių, kad ta pati žmogaus smegenų sritis atsakinga už šių abiejų žmogaus kūrinių grožio supratimą. Tik pažvelkite, į šias piramides. Ar ne tobula? Ar Jūsų mintyse neskamba muzika?

Ketvirtoji priežastis. Matematika yra sunki. Patikėkite, tai vienas didžiausių matematikos privalumų. Kas nutiks Jūsų raumenims, jei kasdieną kilnosite nemažą svorį? Jūs tapsite tvirtu ir ištvermingu. Kas nutiks, jei kasdieną išspręsite bent vieną sunkų uždavinį? Jūs įgusite gilintis į pradines sąlygas, ieškoti ir rasti geriausius sprendimo būdus, sręsdami pačias įvairiausiais, nebūtinai matematines problemas. Pamėgsite iššūkius ir jausite didžiulį džiaugsmą juos įveikę. Kaip manote, ar tai pritaikoma realiame gyvenime?

Penktoji priežastis. Matematika yra teisinga. „Kiekviename gamtos moksle esama tiek tiesos, kiek esama matematikos, – sakė Imanuelis Kantas. Dauguma studijuojančių matematiką labiausiai vertina jos logiką, aiškumą, žinojimą, kad esi teisus. Matematikos žinios nepriklauso nuo politinių vėjų, jas neįmanoma įvairiai interpretuoti. Universitetinė matematika pasižymi ypač aiškia logine struktūra.

Šeštoji priežastis. Matematika yra pritaikoma. Visi tyrimai rodo, kad matematikai – viena paklausiausių ir geriausiai apmokamų profesijų. Matematiniai modeliai plačiai naudojami, kuriant kasdieninę buitinę techniką, kompiuterius bei automobilius. Matematikai dirba ir ekologijos srityje – analizuoja įvairių populiacijų augimo procesus. Matematikai bendradarbiauja su medikais, statistiniais metodais apdorodami įvairius tyrimų duomenis, tirdami naujų vaistų veiksmingumą. Jūs negalėtumėte skristi lėktuvu, jei ne matematika grįstos skrydžių kontrolės sistemos; susidurtų metro traukiniai, jei jų tvarkaraščių sudarytojai nebūtų rėmęsi griežtais ir tiksliais matematiniais metodais. Matematiniais metodais naudojasi net ir politikai – jie samdo specialistus, gebančius naudotis lošimų teorijos žiniomis, prognozuoti balsavimų rezultatus.

O tie kurie kalba, kad netaiko matematikos žinių kasdienybėje – tikrai daug praranda. Nes patikėkite, Jūsų konkurentai, tiekėjai, pirkėjai, klientai, partneriai tas žinias taiko. Deja, ne Jūsų naudai. Jei netaikai savo matematikos žinių praktikoje – būsi nuolat apgaudinėjamas kvailys!

Kartą tėtis užsakė keturis kubinius metrus juodžemio. Atvažiavus sunkvežimiui, jis atsisakė sumokėti sutartą kainą. ,,Čia nedaugiau nei du kubiniai metrai” – pasakė jis. Vairuotojas bandė ginčytis, bet patikrinti juk taip lengva. ,,Du metus vežioju juodžemį ir tu pirmas, kuris pamatė, kad gauna tik pusę sutarto kiekio” – stebėjosi vairuotojas.

Taigi, gerbiamieji -matematika puikus pamatas Jūsų karjerai. Ir Jūsų būsimų vaikų ir vaikaičių karjerai. Išmanantis matematiką žmogus neabejotinai turi tvirtus loginio mąstymo pagrindus, sugeba taip suformuluoti problemą, parinkti jai tinkamus sprendimo būdus, kad uždavinį galima būtų lengvai išspręsti, taikant įvairią programinę įrangą. Šis žmogus geba skaityti ir suprasti techninius tekstus, iš prielaidų daryti išvadas. Be to, tai neabejotinai darbštus, užsispyręs žmogus, turintis lakią vaizduotę ir gebantis mentalinėje veikloje įžvelgti grožį. Štai priežastis, kodėl matematikų paklausa didėja. Tik nedaugelis baigusių matematikos studijas tampa matematikais – mokslininkais. Dauguma randa savo vietą bankuose, gamyboje, prekyboje, inžinerijoje, savo žinias pritaiko atlikdami įvairiausius statistinius tyrimus, kuria programinę įrangą. Toks lankstumas, pasirinkimų įvairovė, mokėjimas mokytis yra nepaprastai reikšmingi šiais laikais, kai niekas nežinome, ko mums  prireiks mūsų realiame gyvenime. Pabaigai dar dvi istorijos

Pirmoji istorija. Senelis stovi ant upės kranto. ,,Kaip manai, kokio pločio upė? “- klausia Petriukas. Senelis pareguliavo savo skrybėlės brylius, pasižiūrėjo pasroviui. Tada kiek paėjėjo upės krantu ir pasakė ,,trisdešimt du metrai. Gali būti vieno metro paklaida”

Antroji istorija. ,,Kokio ilgio, tavo nuomone, yra metras? “ – klausiu aš. Mergina šiek tiek praskečia du pirštukus ir rodo ,,Gal toks?” ,,O koks tavo ūgis ? “ klausiu aš nustebusi. ,,Gal du metrai?” dvejoja paauglė.

Kokios istorijos herojus esate JŪS? Ką šiandien duosite pusryčiams savo protui?

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku