„Pažinimo meilės“ (iš graikų kalbos mathematikos, μαθηματικός) – matematikos disciplinos atstovai naujuosius 2015 metus pradėjo KTU, VU ir Lietuvos matematikų draugijos organizuotoje jaunųjų matematikų konferencijoje, į kurią susirinko Lietuvos atstovai iš įvairių pasaulio universitetų. Konferencijos metu buvo ne tik pristatytos tyrimų sritys ir pranešimai, kuruos parengė pripažinti jauni mokslininkai iš Danijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Lietuvos universitetų, bet ir gvildenamos itin opios problemos, su kuriomis susiduria matematikos mokslas bei visa švietimo sistema Lietuvoje.
Mokslą ir pramonę turi sieti partnerystė
Trumpai apibendrindama pagrindines problemas, su kuriomis susiduria matematikos mokslas Lietuvoje, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Bronė Narkevičienė sako, kad „matematika yra nepelnytai nuvertinta ir to šaknys slypi jau mokykloje. Ypatingą žalą matematikai ir ne tik jai Lietuvoje daro tai, kad abiturientai brandos atestatą gali gauti, nelaikę matematikos brandos egzamino. Per žmogiškųjų išteklių kokybę toks mūsų jaunuolių išsilavinimui ir loginiam, analitiniam bei kritiniam mąstymui keliamų reikalavimų sumažinimas kenkia ekonominei, socialinei, mokslinei Lietuvos raidai. Lietuvos visuomenę kviečiu tai suprasti ir imtis sprendimų, keičiančių padėtį iš esmės. Kad matematika ir šalies ekonomika plačiąja prasme yra labai susiję, rodo ir tai, kad Europos mokslo žemėlapyje vis ryškesnę vietą užima ne tik taikomoji matematika, bet ir pramoninė matematika, kad Europoje darbdaviai ieško matematikų, kurie dirbtų jų įmonėse, iš pirmo žvilgsnio nesusijusiose su matematika. Danijoje sėkmingai veikia modelis, kuomet pramoninkai, verslas, viešasis sektorius suformuluoja realias problemas, su kuriomis jie susiduria, tuomet mokslininkai ieško iškeltos problemos – uždavinio sprendimo. Įmonės savo ruožtu dalyvauja uždavinio sprendimo finansavime. Aktualūs Lietuvos matematikai iššūkiai: Lietuvos poreikius atitinkantis grynosios/ teorinės ir taikomosios matematikos balansas; glaudus tarpusavio bendradarbiavimas tarp mokslininkų, atstovaujančių šias matematikos sritis, bei pramonės, verslo ir viešojo sektoriaus; jaunųjų matematikų susigrąžinimas po studijų užsienio universitetuose; tarptautinės studijos ir tyrimai.
Reikia keisti požiūrį į matematiką
Diskusijos dalyvis Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Daniele Ettore Otera teigia, kad „Lietuva yra ne vienintelė šalis, kurioje matematika susiduria su problemomis. Manau, kad pagrindinis iššūkis matematikai yra požiūris į ją. Pavyzdžiui, Prancūzijoje žmonės, išgirdę, kad tu esi matematikas galvoja, kad esi protingas, sumanus, kad tavo karjeros pasirinkimas yra labai platus: nuo darbo valstybinėje įstaigoje, banke iki privačių bendrovių. Mano gimtojoje Italijoje, kaip, ko gero, ir Lietuvoje žmonės galvoja, kad jei pasirinkai būti matematiku, tai esi šiek tiek pamišęs, o tavo darbo galimybės yra tik dėstyti matematiką kitiems. Sutinku su kolege B. Narkevičiene ir sakau, kad reikia pradėti keisti požiūrį į matematiką jau mokykloje.
Lietuvoje nėra užtikrinamos galimybės mokslininkams augti
Po Lietuvos matematikų draugijos pirmininko, Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario prof.dr. Remigijaus Leipaus išsakytos nuomonės, kad pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria matematikos mokslas, yra protų nutekėjimas ir geriausiųjų emigracija, kilo aktyvi diskusija apie nepakankamą Lietuvos mokslininkų finansavimą ir neužtikrintas galimybes augti mokslo potencialui Lietuvoje.
Diskusijos metu buvo domėtasi, ką reikia daryti, norint grįžti gyventi ir dirbti Lietuvoje, buvo gvildenta problema, kad jauni mokslininkai Lietuvoje savo tyrimams sunkiai sulaukia Lietuvos valstybės finansavimo. Anot diskusijos dalyvio VU lektoriaus Vaidoto Zemlio „čia slypi atsakymas į klausimą, kodėl Lietuvoje mažėja jaunų mokslininkų“.
Diskusijos metu išryškėjo siūlymai: jauniesiems matematikams, gyvenantiems ir dirbantiems užsienyje, aktyviai įsijungti į Lietuvos matematikų draugijos veiklą; glaudinti Lietuvos atstovų mokslinį bendradarbiavimą; siekti taikomosios matematikos įtvirtinimo ne tik studijų klasifikatoriuje, bet ir mokslo klasifikatoriuje; analizuoti mokslo finansavimo ir tyrimų organizavimo modelius užsienyje (Estija, Vokietija, Danija, Švedija) ir pateikti geriausios patirties pasiūlymus Lietuvai; sustruktūruoti ir viešai paskelbti informaciją, kokius žingsnius turėtų padaryti jaunieji mokslininkai, norėdami grįžti į tėvynę ir rasti darbo vietą Lietuvos universitetuose.
Jaunieji matematikai viliasi, kad turėdami puikius žmogiškuosius išteklius, ir nuolat bendradarbiaudami tarpusavyje bei su valstybės institucijomis, universitetais, verslu, ras būdus, kaip prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo.
