Apie fiziką, kaip apie daugelio mokslų pagrindą ir jos platų pritaikomumą kitose srityse; apie fizikos dėstymo specifiką ir geros paskaitos receptų paieškas bei koordinavimą fakulteto mentorystės programai kalbamės su KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros docente Teresa Moskalioviene.
– Jūs dėstote bendruosius fizikos modulius įvairių studijų programų studentams ir specialybinius dalykus, pasirinkusiems studijuoti Medžiagų fiziką ir nanotechnologijas. Ar galėtumėte palyginti darbo specifiką dėstant bendruosius ir specialybinius modulius?
– Didžiausią dalį mano pedagoginės veiklos užima bendrosios fizikos modulių dėstymas įvairių studijų programų studentams, bet aš anaiptol to nenuvertinu, nes fizika yra pats universaliausias ir labiausiai pritaikomas praktikoje mokslas. Universaliausias ta prasme, kad yra kitų, pavyzdžiui, statybų inžinerijos, mechanikos, elektrotechnikos, chemijos, biologijos, medicinos ir kt. mokslų pamatas. Fizikos žinios taikomos kuriant naująsias technologijas, lazerių prototipus, medžiagas su iš anksto numatytomis savybėmis, įvairius elektrinius ir elektroninius prietaisus, kuriant ir tobulinant atsinaujinančios energetikos sektoriaus technologijas, vystant medicininių tyrimų bei gydimo metodus ir kt.
Savo pedagoginėje darbo praktikoje atskiriems studijų dalykams netaikau skirtingos darbo specifikos. Manau, svarbiausia, kad dėstytojas labai gerai išmanytų savo dėstomą dalyką ir būtų atitinkamos srities specialistas, vykdantis mokslinius tyrimus šioje srityje.
Reikia įvertinti ir tai, kad šių paskaitų klausosi pirmo kurso studentai, todėl mano uždavinys – taikyti tokią metodiką, kad šie jauni žmonės kuo greičiau prisitaikytų prie naujų mokymosi, atsiskaitymų reikalavimų ir, žinoma, prie naujos aplinkos. Čia svarbu viskas: ir dėstytojo kalba paskaitų metu (ypač įvadinių), kuri neturi būti per daug moksliška, ir skiriamos užduotys, ir sudominimas dėstomu dalyku, ir dėstytojo grįžtamasis ryšys po atsiskaitymų įvertinimo. Svarbu ir tai, kad man pačiai, kaip dėstytojai, paskaitą vesti būtų įdomu. Jeigu bus įdomu man, tai bus įdomu ir studentams, nes priešingu atveju, studentų susidomėjimas ir dėmesys bus prarastas, o mano tikslas – suteikti žinių ir ugdyti gebėjimus jas pritaikant tolesniuose jų darbuose sprendžiant fizikines problemas.
– Manau, sutiksite su manimi, kad studentų motyvacijai ir pasitenkinimui pasirinktomis studijomis didelę įtaką daro dalyko dėstytojas. Kaip Jūs manote, ar studentų motyvacija mokytis, jų aktyvus ir kokybiškas dalyvavimas paskaitoje, turi įtakos jų ateičiai, darbinei karjerai? Ir kaip Jūs motyvuojate savo studentus?
– Manau, kad gerai išmanantis savo dėstomą dalyką, gebantis pasidalinti savo sukauptomis žiniomis bei pateikti aktualių praktinio pritaikymo pavyzdžių dėstytojas yra studentams autoritetas, kuris savo pavyzdžiu įkvepia siekti karjeros aukštumų jų pasirinktoje srityje. Nuo dėstytojo darbo kokybės priklauso ir studentų motyvacija „pasiimti“ žinias. Šiuolaikinis jaunimas pasižymi savybe „čia“ ir „dabar“ žinoti, kokia bus nauda, kur gaunamas žinias galės pritaikyti. Todėl dėstomo dalyko turinys turi būti siejamas su praktiniu pritaikymu ir konkrečiais taikymo pavyzdžiais. Dėstant bendrosios fizikos modulius įvairių studijų programų studentams visada stengiuosi pateikti taikymo pavyzdžių, aktualių būtent jų sričiai. Be to, manau, kad ne tik studentai iš dėstytojo semiasi žinių. Pavyzdžiui, aš bandau įtraukti į paskaitos turinio formavimą ir pačius studentus, klausiu jų nuomonės, skatinu trumpas diskusijas. Šiuolaikinis jaunimas linkęs aktyviai ir labai atvirai reikšti savo nuomonę, kas labai mane džiugina.
– Ar visada pavyksta išlaikyti studentų susidomėjimą, aktyvumą? Ar šiandienos studentai domisi, pavyzdžiui, fizikos mokslo naujovėmis, neapsiriboja tik dėstytojo pateikta studijų medžiaga ir reikalavimais?
– Tikriausiai būtų per drąsu teigti, kad jų susidomėjimą ir aktyvumą visada pavyksta išlaikyti 100 procentų. Dažnai tai priklauso ir nuo paskaitos tematikos. Fizika yra iš tų dalykų, kuriuos, norint išmokti, reikia suprasti. Išmokimas ar „iškalimas“ be supratimo jokios naudos studentui neatneša. Todėl paskaitų metu stebiu „studentų pavargimo lygį“. Kai yra didelis pateikiamos informacijos kiekis, studentai pavargsta ir čia gelbsti trumpos pertraukėlės, kurių metu šiek tiek pajuokaujame, trumpai padiskutuojame aktualiomis temomis. Diskusijų metu tikrai pastebiu, kad nemaža dalis studentų domisi mokslo ir technologijų naujovėmis, jų pritaikymu konkrečiose veiklose.
Fizika nėra lengvas mokslas, todėl manau, jog ir studentams, ir dėstytojui yra svarbu, kad paskaitoje vyrautų gera atmosfera, kad jie turėtų progą atsipalaiduoti ir pajuokauti.
– Ar toks, Jūsų manymu, ir yra geros paskaitos receptas: gera atmosfera, diskusijos, sudominimas?
– Kiekvienas dėstytojas susikuria ir turi savo receptus, taiko jam pačiam ir jo studentams priimtiniausius mokymo būdus ir metodiką. Manau, kad paskaita ar kiti užsiėmimai bus pavykę tik tada, jei dėstytojo ir studentų veikla pasireikš kaip neskaidoma vienovė. Įvairių inovatyvių metodų taikymas vieno užsiėmimo metu – tai ne šiaip atskirų paskaitos segmentų realizavimo būdai ar mados reikalas, – tai tinkamas mokymo(si) aplinkos kūrimas, dėstytojo ir studento bendradarbiavimo kultūros skatinimas. Jeigu dėstytojas parinks tinkamus savo žinių perdavimo metodus, tai tiek mokymosi procesas, tiek ir pats mokslas studentui bus patrauklus ir įdomus. Mano geros paskaitos receptas būtų būtent toks.
– Jūs – ne tik dėstytoja, bet ir MGMF mentorystės programos koordinatorė. Kokius mentorius mūsų fakulteto studentai renkasi daugiausia?
– MGMF studentai mentorius gali pasirinkti (žinoma, ir pasirenka) kiekviename savo studijų etape. Manyčiau, kad visi – pradedant pradžios ir baigiant akademiniais mentoriais yra labai paklausūs. Pirmakursius savo pagalba apglėbia vyresniųjų kursų studentai – tai pradžios mentoriai. Populiarumu nenusileidžia ir tutoriai, kurie padeda studentams pagilinti žinias tam tikroje srityje. Į akademinius mentorius – mokslininkus – kreipiasi tie studentai, kurie domisi moksliniais tyrimais, nori įsilieti į mokslinį darbą.
– Kaip apskritai sekasi vystyti šią programą mūsų fakultete?
– Labai džiugu, kad MGMF ir dėstytojai, ir studentai noriai dalyvauja šioje programoje. Šiuo metu MGMF yra 40 akademinių mentorių, kurie padeda studentams pasiekti didesnių rezultatų tiek studijų, tiek mokslinėje veikloje.
MGMF išskirtinis tuo, kad pas mus veikia labai populiari tutorystės programa – „SOS pagalba“, kurioje mūsų fakulteto studentai – tutoriai padeda kitiems studentams, turintiems mokymosi sunkumų. Studentams paskelbiamas sunkesnių studijų dalykų konsultacijų tvarkaraštis ir jie čia gali mokytis papildomai nemokamai. Šia pagalba MGMF studentai naudojasi gana aktyviai.
Esu įsitikinusi, kad daugeliu atvejų, mentorystės programa yra sudėtinė ir itin naudinga studijų bei asmeninio augimo proceso dalis. Net neabejoju, kad mentoriaus patarimai jaunam žmogui padeda plėsti akiratį, keičia mąstymą, augina jį kaip asmenybę. Juk asmeninio tobulėjimo kelias – tai ieškojimų kelias, kuris niekada nesibaigia.
Kalbėjosi Virginija Klusienė
