Ne paslaptis, kad yra žmonių, žvelgiančių į matematiką nepatikliai, bet net ir skeptikai pripažįsta, kad be loginio mąstymo šiandieniame pasaulyje išsiversti neįmanoma. Matematikos esama visur: finansų ir draudimo industrijoje, hidrometeorologijoje, medicinoje, biologijoje, informatikoje, rinkodaroje ir kitose srityse.
Apie tai, kad matematika ne tik šiaip visur tinkanti ir pritaikoma, bet dar ir be galo įdomi, kalbamės su Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto jaunąja mokslininke, docente Daiva Petkevičiūtė-Gerlach.
Taikomosios matematikos bakalauro ir magistro studijas Jūs esate baigusi Matematikos ir gamtos mokslų fakultete, vėliau tęsėte doktorantūros studijas Šveicarijos Federaliniame technologijų institute Lozanoje (EPFL) ir dabar esate KTU jaunoji mokslininkė, Taikomosios matematikos katedros docentė. Ar apie mokslininkės darbą svajojote vaikystėje? O gal pasukti mokslo keliu paskatino kažkas vėliau? Kaip Jūs tapote mokslininke?
D. Petkevičiūtė-Gerlach. Vaikystėje man viskas buvo įdomu, todėl pasirinkti, ką studijuoti buvo labai sunku. Beje, tokiu atveju, kai įdomios kelios sritys ir nežinai, kuriai teikti prioritetą, taikomosios matematikos studijos yra tikrai geras pasirinkimas – įgytas žinias galima pritaikyti labai daug kur, tik reikia norėti nenustoti mokytis ir po studijų gilintis į pasirinktas taikymų sritis. Mano mama yra mokslininkė, o tėtis irgi savo karjerą pradėjo moksle. Nežinau, ar tai mane paskatino eiti šiuo keliu, bet tėvai tikrai išugdė mano smalsumą, kurio reikia mokslinkui. O aš tiesiog visada stengiausi išvengti nuobodaus darbo ir daryti tai, kas tuo metu atrodė įdomu. Po studijų mainų semestro Šveicarijoje gavusi pasiūlymą tęsti studijas doktorantūroje – dar dvejojau, bet labai džiaugiuosi, kad nusprendžiau jį priimti ir išbandyti mokslininkės kelią. Būti mokslininke man patinka, nes galiu (ir turiu) darbo metu domėtis įvairiausiais naujais dalykais, bendrauti su įdomiais ir išsilavinusiais žmonėmis iš viso pasaulio, neapsiriboti savo institucijos, šalies ar darbo srities reikalais. Taip pat tikiu, kad šis darbas yra svarbus ir prasmingas. Bet taip pat nemanau, kad tai vienintelis įdomus darbas ir nežinau, ar kada nors gyvenime nesugalvosiu veikti ko nors kito.
Žinau, kad esate baigusi ir muzikos mokyklą. Ar meninis kūrybiškumas praverčia moksliniame darbe?
D. Petkevičiūtė-Gerlach. Esu baigusi Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklos akordeono klasę. Visada stengiuosi, kad mano gyvenime būtų muzikos: studijuodama doktorantūroje ir vėliau dirbdama Šveicarijoje dainavau klasikinės muzikos chore, dabar dalyvauju KTU folkloro ansamblio „Goštauta“ veikloje, dažnai namuose pagroju kuriuo nors instrumentu. Man muzika, kaip ir sportas (ilgų distancijų bėgimas, žygiai į kalnus arba bet koks aktyvus poilsis gryname ore), labai padeda pailsėti nuo darbo ir gelbsti patekus į aklavietę, kai trūksta idėjų arba nepavyksta rasti klaidos savo samprotavimuose, skaičiavimuose ar kompiuterinėje programoje. Kūrybiškumas moksliniame darbe yra toks pat svarbus, kaip ir mene – ir domėjimasis menais, bent jau man, tikrai padeda jį palaikyti.
Kažkur esu skaičiusi, kad matematikos formulėmis galima aprašyti augalų žiedų struktūrą. Ar tai tiesa? Kuo Jums pačiai įdomi matematika? Kur ji gali būti taikoma realiame gyvenime?
D. Petkevičiūtė-Gerlach. Realiame gyvenime matematikos yra labai daug ir, vystantis technologijoms, jos tik daugėja. Pavyzdžiui, be matematikos nei dienos neišgyvena finansų ir draudimo industrija, matematika naudojama analizuojant didžiuosius (ir vis didėjančius) verslo duomenų srautus, jos reikia inžineriniams skaičiavimams (statant tiltą ir konstruojant lėktuvą), orų prognozėms, vaizdų atpažinimui (ligų diagnostikai, išmaniojo telefono atrakinimui ir savaeigiams automobiliams) bei molekulinių struktūrų modeliavimui, norint suprasti procesus, kurių neįmanoma stebėti per mikroskopą (pavyzdžiui, viruso sąveiką su žmogaus ląstele). Gamtoje daugybę struktūrų, taip pat ir kai kuriuos augalų žiedus, gali apibūdinti Fibonačio sekos ir fraktalai. O jei norėtume modeliuoti bet kokį vyksmą, pavyzdžiui, augalo augimą, žiedo skleidimąsi, ar tam tikros augalų rūšies plitimą, tai be matematikos tikrai neapseitume. Bet ne viską įmanoma ar reikia aprašyti formulėmis, ir matematika man įdomi ne tik dėl to, kad ją galima kažkur pritaikyti, įdomios gali būti ir abstrakčios idėjos.
Iš Jūsų pasakojimo suprantu, kad Jums įdomios naujos matematinės idėjos, padedančios praplėsti pasaulio suvokimą. Ar bendradarbiaujate su kitų mokslų tyrėjais, pvz., chemikais, fizikais, medikais, biologais? Gal kartu su kitais mokslininkais atliekate bendrus tyrimus?
D. Petkevičiūtė-Gerlach. Mano pagrindinė mokslinių tyrimų tema – DNR molekulės mechanikos modeliavimas. Mokslinius tyrimus atlieku kartu su prof. J. Maddocks mokslo grupe EPFL. Tai tarpdisciplininė sritis, todėl tenka dirbti ir diskutuoti ne tik su matematikais, bet ir su biochemikais, biologais, fizikais, informatikais. Man tai labai įdomu, nes tenka sužinoti vis kažką naujo, pamatyti skirtingus mokslinių tyrimų būdus.
Ar su savo moksliniais tyrimais supažindinate studentus? O gal skatinate ir juos įsitraukti į mokslinę veiklą?
D. Petkevičiūtė-Gerlach. Kol kas, deja, beveik neturėjau progų dirbti su mūsų fakulteto studentais, ypač vyresniųjų kursų, bet apie savo mokslinius tyrimus kartais užsimenu per bazinės matematikos užsiėminus kitų fakultetų studentams: noriu jiems parodyti, kad matematikos gali prireikti ir iš pirmo žvilgsio netikėtose srityse. Tačiau labai džiaugiuosi, kad šį semestrą buvau pakviesta dėstyti intensyvų dviejų dienų kursą apie savo mokslinį darbą Sisteminės biologijos magistrantams Vilniaus universitete, taip pat vis tenka dalintis patirtimi su EPFL magistrantais ir doktorantais Šveicarijoje. Tikiuosi, kad kada nors turėsiu tokią galimybę ir mūsų fakultete.
Matematikos ir gamtos mokslų fakultete Jūs organizuojate matematikos mokslinius seminarus. Kaip parenkate seminarų temas? Jas Jums pasiūlo kiti mokslininkai ar Jūs pati rengiate aktualių temų sąrašą ir tik tada ieškote skaitovų?
D. Petkevičiūtė-Gerlach. Idėja organizuoti mokslinius seminarus fakultete kilo dėl to, kad pradėjusi čia dirbti ieškojau aplinkos, kurioje būtų galima pasikalbėti apie mokslą, be to, norėjau susipažinti su kolegomis ir sužinoti apie jų mokslinius tyrimus. Seminarų temas pasiūlo patys pranešėjai, jie tiesiog pasakoja apie tai, kas jiems įdomu ir kuo jie tuo metu užsiima. O temų esame turėję labai įvairių – ir teorinių, ir taikomųjų. Pavyzdžiui, apie signalų nervinėse ląstelėse modeliavimą, solitonines bangas, giliojo mokymosi metodus medicinoje, vaizdų kodavimą, įmonių bankroto prognozavimą, duomenų analizės triukus ir dirbtinį intelektą. Nuo šių mokslo metų seminarus organizuojame kartu su fizikais. Nors karantinas seminarus sustabdė, tikiuosi rudenį juos tęsti – jei gyvi susitikimai vis dar būtų negalimi, tai seminarus organizuotume virtualiai.
Ar šiuose seminaruose dalyvauja tik mūsų fakulteto matematikai, ar gali prisijungti ir kitų sričių specialistai?
D. Petkevičiūtė-Gerlach. Seminaruose, ir kaip pranešėjai, ir kaip klausytojai, dalyvauja ne tik mūsų fakulteto matematikai ir fizikai, bet kartais ir kolegos iš kitų fakultetų bei svečiai iš kitų universitetų. Vis daugiau mokslinių tyrimų yra tarpdisciplininiai, o matematikos taikymai aprėpia vis daugiau sričių, todėl natūralu, kad kai kurie mūsų fakulteto mokslininkų darbai sudomina ir kitų sričių specialistus, pavyzdžiui, informatikus, inžinierius arba medikus. Taip pat nemažai kolegų savo mokslinius tyrimus atlieka kartu su kitų mokslų bei įvairių pramonės sričių atstovais.
Šie seminarai skirti tik mokslininkams? Ar juose gali dalyvauti ir studentai? Jeigu taip, tai ar juose studentai turi galimybę pristatyti savo mokslinius tyrimus, ar jie gali dalyvauti tik klausytojo teisėmis?
D. Petkevičiūtė-Gerlach. Seminaruose labai laukiame ir studentų. Manau, kad jiems šie seminarai – puiki proga praplėsti savo akiratį ir susipažinti su moksliniais tyrimais apskritai, o jau pradėjusiems dirbti mokslinį darbą – apie tai papasakoti draugiškai auditorijai. Seminarų pranešimai būna paruošti taip, kad juos suprasti nereikėtų gilių techninių žinių, jų tikslas yra supažindinti klausytojus su tyrimų sritimi, jai tinkančiais metodais, paskatinti diskusijas, domėjimąsi ir bendradarbiavimą.
Gal ateityje planuojate tokius seminarus pasiūlyti vesti ir verslo atstovams, kad būtų aiškesnis praktinis matematikos pritaikomumas studentams?
D. Petkevičiūtė-Gerlach. Verslo atstovų seminarai studentams fakultete jau vyksta, jie pradėti organizuoti dar prieš man pradedant čia dirbti. Kai kurie kolegos kiekvieną semestrą pasikviečia verslo atstovų į savo paskaitas, taip pat kasmet vyksta viešos svečių iš Lietuvos ir užsienio įmonių paskaitos visai fakulteto bendruomenei. Dažnai tie svečiai – sėkminga karjera galintys pasigirti mūsų fakulteto absolventai, savo asmenine patirtimi padrąsinantys ir įkvėpiantys jaunuosius kolegas. Šį rudenį keletą seminarų skyrėme verslo atstovų pateiktų užduočių, kurias matematikų komandos sprendė MGMF organizuojamose Matematinių sprendimų verslui ir pramonei dirbtuvėse, pristatymui, taigi studentai galėjo pamatyti ir savo dėstytojų darbo su tikromis versle iškilusiomis problemomis rezultatus. Visgi, nors tikrai suprantu mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarbą, manau, kad taip pat svarbu universitete išlaikyti pusiausvyrą tarp rinkos diktuojamų ir fundamentalaus mokslo uždavinių – tik tokia pusiausvyra gali skatinti inovacijas, ekonomikos augimą ir šalies pažangą.
Dėkoju už pokalbį ir linkiu įdomių mokslinių tyrimų.
Kalbėjosi Virginija Klusienė
