Pastaraisiais metais finansinių technologijų (Fintech) įmonės sparčiai skinasi kelią Lietuvos rinkoje. Tačiau vis dar pasigirsta nuogąstavimų dėl šios srities įmonių veiklos teisinio reguliavimo. Net ir patys rinkos dalyviai sutinka, kad reikia gerinti Europos Fintech sektoriaus konkurencingumą, sukuriant bendrą ekosistemą Europos Sąjungos (ES) šalyse. Tai skatintų didžiųjų duomenų (angl. big data) analizės, dirbtinio intelekto ir blokų grandinės (angl. blockchain) technologijų panaudojimą ir tinkamai įvertintų kylančias rizikas.
Būtent šio tikslo vedinas Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų (KTU MGMF) fakulteto mokslininkas doc. dr. Audrius Kabašinskas įgyvendina pasaulyje analogų neturintį Europos Komisijos finansuojamą H2020 projektą. Šio projekto tikslas – paskatinti Europos finansinių rinkų reguliuotojus sparčiau vykdyti Fintech srities plėtrą ir paversti ES pirmaujančia finansinių technologijų srityje, tuo pačiu tinkamai sugebančia įvertinti kylančias grėsmes.
„Projekto veiklos programą drauge parengė 25 universitetai (iš Lietuvos įsitraukė tik KTU) ir Fintech partneriai. Jie visi dalinosi žiniomis su finansų rinkų reguliavimo ir priežiūros institucijomis, Fintech asociacijomis bei centrais iš visų 28 ES šalių ir Šveicarijos“, – pasakoja projekto Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje mokslinis vadovas Audrius Kabašinskas.
Pavasarį buvo organizuojamos praktinės dirbtuvės priežiūros institucijose visose 29 šalyse ir kodavimo lygmens dirbtuvės šešiuose skirtinguose Fintech kompetencijų centruose. Toliau projekte numatytos praktinės visų partnerių dirbtuvės Rumunijoje, o 2020 m. mokymai vėl vyks visose šalyse atskirai.
Galutinai įgyvendinus šį projektą planuojama sukurti mokslinių tyrimų dokumentų, gerosios praktikos pavyzdžių, „baltųjų knygų“ ir politikos poveikio vertinimo dokumentų saugyklas. Šios saugyklos finansinių rinkų reguliuotojams leis nesunkiai surasti reikiamus programinius kodus, mokslinius straipsnius, atvejo analizės pavyzdžius, bei, žinoma, ekspertus iš praktiškai visų ES šalių, galinčius paaiškinti, patarti ir apmokyti tam tikrais sudėtingais atvejais.
Taip pat ketinama parengti didelių duomenų analizės, dirbtinio intelekto aprašus ir skaidrių talpyklas. Kodavimo laboratorijų metu bus sukurta mokslinių tyrimų ir plėtros aplinka, didelių duomenų analizės metodų saugykla ir blokų grandinės kodavimo sesijos dokumentų saugyklos. Tai svariai prisidės prie Europos finansinių rinkų reguliuotojų vykdomos veiklos palengvinimo ir leis įvertinti kylančias grėsmes.
„Tikimasi, kad projekto rezultatus bus galima apžvelgti jau 2020 metų pabaigoje, o Europos finansinių rinkų reguliuotojai projekto metu sukurtą intelektinę informaciją galės naudoti pagal savo poreikius arba iškylant naujoms verslo šakoms, taip pat kuriant bendrus ES finansinių rinkų reguliavimo dokumentus“, – teigia projekto vadovas, KTU MGMF mokslininkas A. Kabašinskas.
