Ar žinojote, kad fizika slypi ne tik kosmose ar laboratorijose, bet ir kiekviename mūsų žingsnyje – nuo išmaniojo telefono, kuriuo naudojamės, iki lazerio operacijų, kurios gelbsti regėjimą? Fizikiniai reiškiniai mus supa visur, tik dažnai mes jų neįvertiname bei nepastebime. Šį rudenį 46-oji Lietuvos nacionalinė fizikos konferencija (LNFK) kvies įsižiūrėti giliau ir pažinti šį mokslą kaip gyvą, kūrybišką ir nuolat stebinantį pasaulį. Konferencija skirta Tarptautiniams kvantinių mokslų ir technologijų metams.
LNFK yra vienintelė tokio masto fizikus vienijanti konferencija Lietuvoje, rengiama kas dvejus metus jau beveik penkis dešimtmečius. Ji tapo vieta, kur susitinka ne tik skirtingos fizikos sritys, bet ir skirtingos kartos – patyrę tyrėjai, jauni mokslininkai, doktorantai, studentai. Lietuvos nacionalinė fizikos konferencija LNFK-46 šiais metais tęsia tradiciją kviesti Lietuvos mokslų akademijos laureatus bei naujai priimtus akademijos narius pristatyti naujausius savo tyrimus ir mokslinius pasiekimus Lietuvos fizikų bendruomenei. „Ši konferencija yra tarsi mūsų bendruomenės veidrodis: čia atsispindi, ką nuveikėme per pastaruosius dvejus metus, bet kartu atsiveria ir vaizdas, kur link einame. Norisi, kad fizika nebūtų suvokiama tik kaip sudėtingi reiškiniai ar formulių rinkiniai. Tai yra pasakojimas apie pasaulį, kuris mus visus supa“, – sako LNKF konferencijos organizacinio ir programinio komiteto pirmininkas, KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) Fizikos katedros profesorius dr. Giedrius Laukaitis.
Fizika, peržengianti ribas
Prof. dr. Giedrius Laukaitis pabrėžia, kad fizika šiandien yra daug daugiau nei vien mokslas. „Kvantinės technologijos yra vienas akivaizdžiausių pavyzdžių. Jos kuria naujus metodus medicinoje, saugumo sistemose, medžiagų technologijose, metrologijoje ir jutiklių technologijose. Bet tai nėra vien teorija – šiandien jau turime veikiančių prototipų, o rytoj jie gali tapti plačiai naudojami. Lygiai taip pat biofizika padeda geriau suprasti gyvybę, medžiagų fizika – kurti naujas medžiagas, o teorinė fizika dažnai tampa idėjų šaltiniu, kuris po dešimtmečių pakeičia pramonę“, – kalba jis.
Profesorius priduria, kad fizika yra tiltas tarp fundamentalių žinių ir praktinių sprendimų. „Kasdienėse technologijose mes dažnai nematome fizikos, bet ji slypi už kiekvieno žingsnio. Net jūsų telefono ekranas ar navigacijos sistema veikia dėl fundamentalių fizikos atradimų. Konferencijos metu norisi parodyti, kad už šių pasiekimų stovi žmonės – mokslininkai, kurie kasdien dirba tam, kad ateitis būtų kitokia.“
Lietuva pasaulio mokslo žemėlapyje
Pasak profesoriaus, Lietuva gali didžiuotis savo mokslininkų pasiekimais. Fizikai iš mūsų šalies bendradarbiauja su prestižiniais pasaulio universitetais, jų straipsniai publikuojami aukščiausio lygio mokslo žurnaluose. Dar svarbiau – šie tyrimai neapsiriboja vien akademine sritimi, bet tampa pagrindu technologijoms ir inovacijoms, kurios keičia mūsų kasdienį gyvenimą.
Klausimai, kurie paliečia kiekvieną
Šių metų LNFK yra skirta Tarptautiniams kvantinių mokslų ir technologijų metams. Konferencijoje bus diskutuojama apie tai, kokias galimybes bei naujas idėjas atveria kvantinė fizika. Šios idėjos jau dabar transformuoja mokslą: kvantiniai reiškiniai padeda tirti naujas medžiagas, optimizuoti chemines reakcijas, o kvantiniai jutikliai suteikia precedento neturintį matavimo tikslumą medicinoje, geofizikoje ir fundamentiniuose eksperimentuose. „Kvantinės technologijos nėra tik ateities vizija – tai realūs procesai, vykstantys šiandien, ir jie keičia mūsų supratimą apie pasaulį. Kvantinė fizika ne tik plečia mūsų supratimą apie gamtą, bet ir kuria technologinius įrankius, galinčius nulemti kitą mokslo ir pramonės revoliucijos etapą. Todėl kvantinės inovacijos gali būti laikomos vienu svarbiausių XXI amžiaus mokslo ir technologijų proveržių galimybe.“, – sako konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas prof. dr. Giedrius Laukaitis.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad kalbėdami apie kvantinę fiziką šiuolaikiniame kontekste, neišvengiamai keliame klausimus, susijusius su naujų idėjų ir technologinio proveržio ribomis. Vienas iš jų – kiek toli gali nuvesti žmogaus gebėjimas manipuliuoti pačia materijos kvantine sandara, kai mokslas iš teorinių modelių pereina prie realių kvantinių įrenginių kūrimo? Kaip ji gali padėti spręsti klimato kaitos iššūkius? Kokią vietą ji užims energetikos srityje? Kaip naujos medžiagos ar informacinės technologijos pakeis mūsų kasdienybę?
„Fizika nėra uždaryta tik tarp laboratorijos sienų. Ji veikia mūsų kasdienybę – tik kartais mes to nepastebime. Fizika yra gyva, aktuali ir artima kiekvienam“, – pabrėžia profesorius.
