Kone visi žinome, kad fizika – gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas, bet ne visiems šauna mintis fiziką pavadinti gamtos filosofija ar rokenrolu. Nors, tiesą sakant, gamtos filosofijos terminą, dar antikos laikais, pirmasis pavartojo romėnų filosofas Lucijus Anėjus Seneka, kai dar nebuvo susiformavę specialieji mokslai.
Dabar gamtos filosofija suprantama kaip gamtos mokslų ir visa ko pažinimo apskritai – kritinė filosofija. Šiandien su Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto absolventu Daliumi Girdzevičiumi kalbėsimės ne apie filosofiją, o apie fizikos mokslo gylį ir universalumą, suteikiantį specialistui galimybę integruotis į daugelį šiuolaikinio verslo sričių.
– Daliau, MGMF baigėte Taikomosios fizikos bakalauro studijas. Kaip manote, ar MGMF parengia gerus fizikos specialistus? Ar jaunam žmogui, užvėrusiam Universiteto duris, pakanka įgytų žinių, ar jos pritaikomos realioje darbinėje veikloje?
– Prieš atsakant į šį klausimą, norėčiau padėkoti savo fizikos mokytojai. Didele dalimi ji lėmė mano apsisprendimą. Svarstant, kurį universitetą rinktis, ji pasakė, jog mano galvoje turėtų suktis mintys apie KTU, jei noriu gauti daugiau realios praktikos.
Fiziką rinkausi mėgindamas nuspėti ateitį ir tai, kokius poreikius ji gali padiktuoti darbo rinkoje. Mano manymu, studijų vertė matuojama per santykį, ką jos gali duoti studentui ir kokie paties žmogaus tikslai. Šiuo požiūriu aš labiausiai dėkoju už universalumą, išugdytą analitinį bei kritinį procesų vertinimą.
Studijų metu turėjome daug laboratorinių darbų, galimybę savarankiškai dirbti su laboratorine įranga, diskutuoti įvairiomis temomis. Didele dalimi esu dėkingas savo Alma Mater už suformuotą pasaulėžiūrą, įgytas žinias ir jų taikymą tolimesnėje veikloje.
Į klausimą, ar pakanka įgytų žinių ir ar jos pritaikomos realioje darbinėje aplinkoje, atsakyčiau teigiamai. Žmogus, ieškantis konkretumo, gali sakyti, kad kai kurios studijos yra labai abstrakčios, kito teiginiai greičiausiai būtų palaikantys priešingą pusę. Aš sakyčiau, kad motyvacija ir tam suformuotas asmeninis tikslas yra kertiniai pamatai, kurių pagalba iš studijų galima pasiimti didžiausią naudą.
– Jūs esate ir fizikos specialistas, ir dabar jau UAB „Sistemis“ direktorius, vienas iš įmonės bendrasavininkių. Kaip sekėsi siekti karjeros tikslų? Kas paskatino imtis medinių žaislų, suvenyrų, verslo dovanų gamybos? Ir ar jaučiatės šiame darbe save realizuojantis ir kaip kūrėjas, ir kaip vadovas?
– Save išbandžiau keliose srityse. Vos tik baigus bakalauro studijas teko įsidarbinti srityje, kuri labai glaudžiai siejosi su studijomis Matematikos ir gamtos mokslų fakultete. Šiuo atveju paprieštaraučiau teiginiams, kad jaunam žmogui labai sunku atrasti save darbo rinkoje pagal įgytą specialybę. Žinoma, jei tavo lūkestis pranoksta esamą situaciją, tuomet reikia susitarti su savimi ir viską vertinti objektyviai.
Vėliau teko prisidėti prie naujo gaminio kūrimo, gamybos ir vystymo. Tai buvo infraraudonųjų spindulių šildytuvai. Sprendėme techninius klausimus, kur fizikos žinios buvo būtinos ir be galo naudingos, dirbome su pardavimais.
Abu karjeros etapus vertinu ir dėkoju ne tik visiems sutiktiems žmonėms, bet ir pačiam universitetui, suteikusiam lankstumo, tam tikrų būtinų kompetencijų.
Grįžtant prie medinių žaislų gamybos. Požiūris į šią sritį gali būti dvejopas. Vienam bus įdomu, kitam – tam tikras šuoliukas laipteliu žemyn nuo aukštųjų technologijų smulkiosios pramonės link. Supratę aukščiau minėtų šildytuvų gamybos specifiką bei jų sezoniškumą, nusprendėme daryti tam tikrus veiklų perskirstymus. Dėl šios priežasties atsirado gamybinė veikla, daugiausia užsiimanti medinių žaislų kūrimu.
Pagrindinė kuriamo produkto idėja – mokymasis per žaidimą. Todėl pradėjome kurti tokius gaminius, kurie lavintų vaiką, o ne tik būtų laiko praleidimo įrankis be jokios pridėtinės vertės. Konstrukciniai sprendimai, produktų medžiagiškumas, netgi pačių gamybos procesų valdymas – tai tik keletas sričių, kur nuolat tenka taikyti dar bakalauro metu įgytas žinias.
– Ar prieš imdamiesi medinių žaislų gamybos atlikote kokius nors rinkos tyrimus, pvz., kokie žaislai vaikams patraukliausi – judantieji, garsiniai ar įvairios konstrukcinės kaladėlės? Kur savo produkciją realizuojate daugiausia?
– Prieš pradedant tam tikrą gamybą ar pardavimus, neišvengiamai atliekama rinkos analizė. Bandoma suprasti ne tik rinkos tendencijas, bet ir rasti nišas, kurios dar lieka neišnaudotos. Mūsų atveju vyko tas pats – remdamiesi turima informacija nusprendėme imtis lavinamųjų žaislų gamybos, ugdančių vaikų kūrybiškumą, socialinius ir emocinius įgūdžius.
Didžiausia rinka, kurioje šiuo metu dirbame, yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Savo gaminių galėtume rasti tiek Havajuose, tiek Naujojoje Zelandijoje.
– Kuo medinių žaislų, suvenyrų ar baldų gamyboje gali būti naudingas fizikas? Kokia galėtų būti čia tokių specialistų veikla – modernios technikos priežiūra ar kas kita?
– Prieš pradėdamas Taikomosios fizikos studijas, tikėjausi įgyti universalų išsilavinimą, kurį būtų galima taikyti nepriklausomai nuo srities, į kurią bepatekčiau. Tokios pačios nuomonės laikausi ir dabar. Fizikos specialistą vertinu kaip žmogų, kuris lengvai adaptuojasi įvairiose srityse.
Dar kuriant ir dirbant su infraraudonųjų spindulių šildytuvais, pasikvietėme praktikantę iš tos pačios studijų programos. Buvo atlikti išsamūs tyrimai, turėjome ne „popierinę“ praktiką, todėl ir toliau bendradarbiaujame su šia mergina. Ji lengvai prisitaikė ir prie naujos veiklos, susijusios su medinės atributikos ir žaislų gamyba. Dar vienas pozityvus dalykas, kurį turi fizikas – greita reakcija į pokytį.
Gamyboje yra įvairios technikos, kur fiziko žinios gali būti pritaikomos prižiūrint įrangą. Tačiau aš nenorėčiau apsiriboti tik įranga prižiūrinčio asmens perspektyva baigus Taikomąją fiziką. Esu tikras, kad fizikas gali kur kas daugiau ir nebūtinai reikia kišti rankas prie staklių. Taip, žmogus atsineša žinias iš įvairių studijų programų, bet fiziką, kaip mokslą, vadinčiau gamtos filosofija, kuri studentui suteikia pranašumų prieš daugelį sričių.
Ne veltui daug žmonių, baigusių fiziką, dirba stipriose mokslinėse įstaigose ar užima vadovaujančias pareigas. Žinoma, studijų metu mokėmės ne tik fizikos – įgijome žinių ir ekonomikos, teisės, filosofijos srityse. Tuo metu tai atrodydavo kiek iš konteksto iškrentančios disciplinos, bet dabar suprantu, kad tai buvo subalansuotas studijų derinys.
– Gal Jūsų įmonė atvira studentų praktikoms? Gal studijuojantieji pas Jus gali „pasimatuoti“ juos dominančią veiklos sritį?
– Taip, atėjus praktikų laikui, visuomet svarstome apie tokias galimybes.
– Ką patartumėte jauniems žmonėms, tik besirenkantiems savo gyvenimo kelią? Ar, pavyzdžiui, fizikos studijos yra perspektyvios?
– Remdamasis savo patirtimi, sakyčiau, kad tokios studijos yra perspektyvios ir kartais nepelnytai pamirštamos. Taikomoji fizika galėtų būti kaip rokenorolas prieš populiariausias studijas. Jų universalumas suteikia pranašumą darbo rinkoje. Bet kokiu atveju – tikslas ir motyvacija čia būtini.
– Kas Jums asmeniškai labiausiai įsiminė iš studijų laikų? Ką išsinešėte vertingiausio?
– Prisiminimai apie charizmatiškiausius dėstytojus, kurie pasakodavo apie „šmirinėjančius“ elektronus ir pan. O jei rimtai – visuma – nuo kursiokų iki dėstytojų ar net amfiteatrinės auditorijos 325 F, kurioje teko praleisti nemažai laiko. O vertingiausia, ką išsinešiau: savarankiškumas, savidisciplinos ugdymas, įgytos žinios ir kompetencijos.
Kalbėjosi Virginija Klusienė
