KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto absolventė Simona Breidokaitė, susidomėjusi Branduolio fizika ir savo veiklą siejanti su radiaciniais procesais bei neutronikos skaičiavimais, turi ir kitų mėgstamų veiklų. Laisvalaikiu fizikė audžia tautines juostas ir sako, kad jose užkoduoti pasaulyje vykstantys procesai..
– Simona, Jūs – fizikė, esate baigusi bakalauro ir magistro studijas. Kaip paaiškintumėte moksleiviui, ką realiame gyvenime veikia fizikai? Ir ką dabar veikiate Jūs pati?
– Grupėje, kurioje studijavau, buvome visi skirtingi ir baigę studijas pasirinkome labai skirtingus kelius. Tarp mūsų yra fizikos mokytojų, medžiagotyrininkų, technologijų ir gamybos inžinierių, inžinierių, dirbančių lazerių pramonėje, technikų ir kt.
Fiziką galima pritaikyti įvairiose srityse, – algoritminis mąstymo būdas, kai yra matomas priežasties – pasekmės ryšys, yra vertinimas ir, atrodytų, su fizika nesusijusiose srityse, tokiose kaip verslo vadyba, buhalterija ir kt. Fizika yra ir daugelio šiuolaikinių technologijų pagrindas, be jos neįsivaizduojama nei elektrotechnika, nei radiotechnika, nei mechanika ar mikroelektronika, nei medicina. Tad fizikai tikrai veikia daug ką ir daug kur – jie puikiai integruojasi į daugelį mano išvardintų sričių.
Aš šiuo metu dirbu Lietuvos energitikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijoje ir svajoju tapti mokslininke. Savo karjerą pradėjau būdama 4 kurso bakalauro studijų studentė. Puikiai jaučiuosi šiame kolektyve ir manau, kad fizikoje, kaip ir gyvenime, svarbu pasirinkti tinkamą uždavinio sprendimą – pasirinkus neteisingai, rezultatas nebus toks, kokio tikisi sprendėjas.
– Branduolio fizika. Įgyvendinate vaikystės svajonę? Kažkada esate minėjusi, kad dar vaikystėje norėjote sužinoti apie pačias smulkiausias daleles ir atsakyti į klausimą, kaip veikia visata. Ar dabar jau pavyksta priartėti prie šio amžino žmonijos klausimo? Ką tyrinėjate ir kaip save įsivaizduojate, pavyzdžiui, po 5-erių ar 10-ies metų – vis dar ketinate ieškoti atsakymų apie visatos ir galaktikų susidarymą, planetų evoliuciją? O gal ateities veikla būtų šiek tiek „žemiškesnė“? Gal svajojate tapti dėstytoja ir dėstyti fiziką savo fakultete, kurį baigėte?
– Sakyčiau, kad tai – paauglystės svajonė. Noras tapti fizike ir tyrėja atsirado gal 6–7 klasėje ir bėgant metams jis tik stiprėjo. Šiuo metu tyrinėju neutronų pernešimo ir radiacinius procesus, vykstančius Europos Branduolių sintezės reaktoriuje (DEMO) ir tai, kaip jūs sakote, šiek tiek „žemiškesni“ dalykai, bet manau, kad visatos konformacijos ir veikimo principai rūpi kiekvienam, besidominčiam fizikos mokslais ir aš tikiu, kad netolimoje ateityje mokslininkams pavyks įminti didžiąją dalį visatos paslapčių.
Per artimiausius penkerius ar dešimt metų savo veiklą sieju su neutronikos skaičiavimais ir radiaciniais procesais, o dėstyti, manau, reikia tik tada, kai jau turi daug metų darbo patirties. Kaip yra pasakęs Albertas Enšteinas: „Jei nesugebi to paaiškinti paprastai, vadinasi, kad nesupranti to pakankamai gerai.“ Aš esu įsitikinusi, kad dėstyti reikia paprastai – tik tada būsi suprastas ir įdomus.
Kuomet jausiu, kad viską, ką darau, galiu paaiškinti paprastai, tuomet galvosiu ir apie dėstymą, o šiuo metu kartais pagalvoju, kad norėčiau mokyti vaikus, nes su noru pažinti pasaulį paprastai susiduriama mokyklos suole. Tad, ar moksleivis susidomės šiuo pasauliu, plačiąja prasme, ir ar jam bus įdomi fizika – didžiąja dalimi priklausys nuo fizikos mokytojo, nuo jo gebėjimo atrasti kontaktą su savo mokiniais, nuo gebėjimų sudominti ir, be abejo, nuo jo erudicijos.
– Studijuodama MGMF aktyviai dalyvavote ir mokslinėje, ir visuomeninėje veikloje. Su bendraautoriais esate paskelbusi mokslinių straipsnių, dalyvavote ne vienoje konferencijoje. Kas Jus paskatino įsilieti į studentišką mokslinę veiklą ir kodėl, Jūsų manymu, vieni studentai tą daro labai noriai, o kiti – vangiai?
– Visi pasirinkimai priklauso nuo abiejų studijų veiklos dalyvių, t. y. ir nuo mokslininko, ir nuo studento. Jeigu dėstytojas sugeba ne tik išdėstyti medžiagą, bet ir sudominti dėstomu dalyku, „uždegti“ noru pažinti daugiau, neapsiribojant tik būtinomis egzaminui temomis, tada studentai norės prisiliesti ir prie mokslinės veiklos.
Mane prisijungti prie mokslinės veiklos paskatino Fizikos katedros dėstytojai. Dar būdama bakalauro studijų antrakursė prisidėjau prie studentų konferencijos organizavimo „Matematika ir gamtos mokslai: teorija ir taikymas“, o ketvirtame kurse ir pati skaičiau pranešimą – jaunam žmogui tai neįkainojama ir labai įdomi patirtis.
Man ši konferencija taip pat buvo puikus startas pasiruošti didelėms tarptautinėms konferencijoms – studijuodama MGMF dalyvavau NuMat (The Nuclear Materials Conference, JAV) ir WiN (Women In Nuclear, Ispanijoje) konferencijose, kurių metu supratau, kad mokslinis darbas tikrai yra ta veikla, kuria noriu užsiimti ne tik studijuodama, bet kur kas ilgesnį laiką.
– Teko girdėti, kad aktyvia visuomenine veikla užsiiminėjote ne tik MGMF – Jūs kuriate įmantrius raštus lietuviškoms juostoms ir jas audžiate, pinate. Esate dalyvavusi baltų kultūros festivalyje „Mėnuo Juodaragis“. Kaip ir kada Jūsų gyvenime atsirado liaudies kūryba? Gal tą pomėgį perėmėte iš Jums artimų žmonių?
– Liaudies kūryba mane lydi nuo pat vaikystės, tuo domisi mano Tėvai. Juostas moku tiek pinti, tiek austi, tiek vyti. Dažniausiai renkuosi pinti, nes nereikia jokių įrankių: tik tu ir siūlai. Ilgą laiką dirbant tai gali priminti meditaciją. Tiesiog sėdi ir narplioji siūlus, ir visata susitraukia iki siūlo ir tavęs, iki tos akimirkos, kurioje esi tu…
– O fizika ir tautinių juostų raštai lengvai suderinama, – juk čia du skirtingi ploliai?
– Čia lygiai tas pat, kaip su elektronais ir protonais, – juk jie irgi skirtingi, bet tik juos jungiant į visumą gauname atomus, ląsteles ir didesnius šio pasaulio kūnus. Manau, nereikia matyti to, kaip visiškai skirtingų dalykų; fizika yra tai, kas verčia smegenis suktis, o juostos padeda jas atpalaiduoti. Mūsų smegenys kaip kompiuteris – persidirbs, perkais ir suges, todėl reikia atrasti tokių veiklų, kurios ne tik jas „įkrautų“, bet ir padėtų atpalaiduoti.
– Kokią žinutę neša Jūsų kuriamos juostos? Kas jose užkoduota ir ką patiria jos turėtojas?
– Kaip jau esu minėjusi, juostos, daugiau skirtos atsipalaidavimui. Juk dažnas savo srities specialistas užsiima ir kitomis veiklomis – skaito knygas, klausosi muzikos ar keliauja, o aš pinu, retais atvejais audžiu juostas. Kartais žvelgiant į paprasčiausias eglines pintines juostas, galima „išskaityti“, ką žmogus jautė ją pindamas, pavyzdžiui, iš siūlų suspaudimo ir spalvų pasirinkimo.
Austose juostose gali būti užkoduotas žmones supantis matomas ir nematomas pasaulis. Pavyzdžiui, įvairūs kryžiai vaizduoja saulę, rombas – tai apsauga, žirgelio ( ) paskirtis – surinkti energiją iš viršaus, vėžiuko – apginti nuo požemio baisybių. Juostuose gali būti išaustas Pasaulio medis, išreiškiantis universalią pasaulio koncepciją. Kaip kažkada mūsų protėviai, taip ir aš dabar savo juostose tam tikra prasme užkoduoju pasaulyje vykstančius procesus. O žinutė juostose – tai linkėjimas žmogui, kuris ją ryšės dabar ir linkėjimas jo ainiams, prie tos juostos prisiliesiantiems po daug daug metų…
– Ačiū, Simona, Jūsų išsakytos mintys labai įdomios. Pabaigai grįžkime nuo tautinių juostų prie realios fizikos ir studijų. Ką išsinešėte iš savo fakulteto vertingiausio, kas labiausiai patiko ir ką palinkėtumėte MGMF fizikams ar dar tik besirengiantiems pasukti fiziko keliu?
– Be žinių, žinoma, pats vertingiausias dalykas yra draugystė. Labiausiai patiko ryšiai su daugeliu dėstytojų. Nuo pirmo kurso su mumis buvo bendraujama kaip su kolegomis, o kartais – ir draugais. MGMF studentams palinkėčiau drąsos klausti, nes net ir pats griežčiausias dėstytojas mielai skirs laiko (jei tik jo turi) atsakymams į klausimus, o protingai klausiant galima netgi susirasti darbą (pavyzdžiui, mano atveju).
O tiems, kas dar tik pradės fiziko kelią, tai linkiu iš jo neišklysti, kai atrodys, kad nieko nebesupranti, – viskas galiausiai susidės į vietas ir fizika atvers labai daug kelių Jūsų karjerai, nes fizika – visų technologijų ir smegenys, ir širdis.
Kalbėjosi Virginija Klusienė
