Kiekvienas darbdavys norėtų darbuotojų, gebančių atitrūkti nuo stereotipinio mąstymo būdų, galinčių kūrybiškai pažvelgti į kylančias problemas ir priimti nešabloniškus sprendimus. Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto alumnas matematikas Viktoras Kravcovas kaip tik ir pasakoja apie specialistus, gebančius mąstyti inovatyviai ir būti verslo ir gyvenimo lyderiais.
– Viktorai, baldus gaminančioje įmonėje gamybos vadovas ne architektas ar inžinierius konstruktorius, bet matematikas. Kaip Jums pavyko įsitvirtinti šioje pozicijoje ir koks buvo Jūsų karjeros kelias?
– Viskas daug paprasčiau. Svarbu ne tai, koks specialistas vadovauja gamybai – inžinierius, architektas ar matematikas, – svarbu tai, kiek jis turi savyje kūrybiškumo. Matematika kaip tik ir yra ta sritis, kuri ugdo ne tik analitinius gebėjimus, bet ir kūrybiškumą, o tai, kur tu beeitum, visur vertinama. Šiuolaikiniame pasaulyje viskas labai greitai keičiasi, todėl gebėjimas kritiškai mąstyti, formuoti verslui originalias idėjas, nebijoti eksperimentuoti ir nešabloniškai spręsti iškilusias problemas – yra patys svarbiausi dalykai, ko galima norėti ir tikėtis iš specialisto ar vadovaujančio asmens.
Svarbiausia jaunam žmogui karjeros kelio pradžioje – tai surasti gerą vadovą, kuris kaip mokytojas padėtų įgyti reikiamų žinių ir patirties. Aš darbo ieškojau nedidelėje kompanijoje, nes man labai svarbus ryšys su šalia esančiu bendradarbiu, svarbus tarpusavio žinių ir patirties keitimasis. Taip nutiko, kad ARDI LT vadovas Linas Aleksandravičius, įžvelgdamas mano potencialą, negailėjo savo laiko ir tapo puikiu mokytoju. Šioje įmonėje dirbu jau 10 metų. Planuotojas, gamybos projektų vadovas, pardavimų projektų vadovas ir galiausiai gamybos vadovas – toks mano karjeros kelias. Niekada nebijojau naujų iššūkių, nes tikėjau, kad tai atneš naują patirtį ir naujas galimybes.
– Kokios Jūsų pagrindinės atsakomybės? Kokių kompetencijų ir žinių reikia dirbant šį darbą?
– Pagrindinė mano atsakomybė – rūpintis gamybos srautu. Ši gamyba vyksta projektinėje ir dažnai besikeičiančioje aplinkoje, kuomet reikia apdoroti didelį asortimentą įvairaus sudėtingumo gaminių. Naujai įgytos ir nuolat tobulinamos LEAN ir TOC žinios bei analitinis požiūris į problemas leido įmonėje diegti naujas sistemas ir tobulinti esamus procesus. Kiekvieną patobulinimą, tarytum kokią teoremą, reikia pagrįsti, įrodant jo naudą. O šioje vietoje neretai praverčia įvairūs statistikos ir duomenų analizės metodai.
– Ar studijų metu pakankamai įgijote žinių, reikalingų šiam darbui?
– Studijų metu įgytos žinios ir patirtis buvo tvirtas pamatas, nuo kurio galėjau atsispirti karjeros pradžioje. Mano atveju, gal nebuvo taip svarbu, kur aš pritaikysiu Oilerio, Lagranžo arba kitas teoremas, kiek svarbūs buvo patys teoremų įrodinėjimo principai. Manau, šie įgūdžiai labai sustiprino analitinius gebėjimus, t. y. nuosekliai spręsti gamybines problemas ir argumentuotai vertinti pasirinktus problemos sprendimo būdus.
– O kokių kompetencijų turintys specialistai, apskritai, reikalingi baldų gamybos įmonėje?
– Baldų gamybos pramonėje reikalingi įvairių sričių specialistai. Tačiau labai dažnai dirbančio žmogaus užduotys neapsiriboja vien jo specializacija, žinias tenka gilinti įvairiose srityse. Tad, manau, pagrindinės kompetencijos yra noras ir gebėjimas mokytis, o visa kita ateina palaipsniui.
– Ar Jūsų įmonėje matematikai turi perspektyvų?
– Matematikai, baigę studijas, turi pakankamai universalų žinių bagažą ir nuoseklaus analitinio mąstymo įgūdžius. Šias žinias jie gali gilinti ir plėsti įvairiose srityse. Mūsų įmonėje matematikai vertinami sprendžiant gamybos planavimo, procesų standartizavimo ir finansų analizės uždavinius. Manau, kad matematikai gali dirbti absoliučiai visur, nes nėra pasaulyje tokios įmonės, kuri galėtų išsiversti be matematikos.
– Jeigu neklystu, Jūs savo baigiamąjį projektą rengėte įmonės pasiūlyta tema? Ar svarbu dar studijų metu pažinti verslo iššūkius, jų problemų pobūdžius, kuriuos sprendžia matematikai? Ar studijuodamas turėjote tokią galimybę?
– Gamybos planavimo metodikos kūrimas buvo vienas pirmųjų mano projektų pradėjus dirbti ARDI. Analizuodamas šią problemą eksperimentavau su įvairiais gamybos plano sudarymo įrankiais. Nerasdamas tinkamo produkto, atitinkančio mūsų gamybos specifiką, pabandžiau tokį įrankį sukurti. Šį darbą aprašiau baigiamajame projekte.
Manau, kad susipažinti su realiomis versle sprendžiamomis problemomis turėtų būtų vienas svarbiausių studentams keliamų tikslų. Tai yra uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia derinti įvairių mokslo sričių žinias, pavyzdžiui, matematikos, informatikos, ekonomikos, vadybos, ir t. t., nes tokiu būdu yra ugdomas žmogaus kūrybiškumas.
Džiaugiuosi, kad aš studijuodamas turėjau galimybę spręsti panašias problemas, kuomet, atliekant praktiką mažmeninės prekybos tinklą valdančioje įmonėje, teko konstruoti pardavimų prognozės modelius.
– Kokie patys ryškiausi studijų laikų prisiminimai? Kokius išskirtumėte MGMF privalumus?
– Tikrai nesuklysiu pasakęs, kad studijų laikai iki šiol buvo patys geriausi. Žinoma, neretai tekdavo ieškoti to pusiausvyros taško tarp studijavimo ir studentavimo, kuomet grįžus naktį iš studentiško festivalio namo, dar tekdavo ruoštis ir kitos dienos egzaminui, bet kam to nebuvo pasitaikę… Be abejo, ilgainiui atsirenki prioritetus.
Kaip MGMF privalumą išskirčiau labai draugišką aplinką ir geranoriškumą – kiekvienas fakultete jautėmės esąs svarbus ir reikalingas; kiekvienam, jeigu tik buvo poreikis, buvo suteiktos konsultacijos tiek studijuojamų dalykų, tiek bendraisiais studijų klausimais.
– Ką Jūs patartumėte jaunam žmogui, kuris šiandieną svarsto: „būti ar nebūti matematiku“?
– Patarčiau nedvejoti, nes matematika yra visų mokslų pagrindas. Tai universalus mokslas, išlavinantis inovatyvaus mąstymo įgūdžius, išlaisvinantis kūrybiškumą ir leidžiantis pasirinkti platų karjeros kelių spektrą. Ir kiekviename iš šių kelių matematikai yra vertinami, o labai dažnai užima ir lyderiaujančias pozicijas.
Kalbėjosi Virginija Klusienė
