Keturioliktus metus iš eilės organizuojamame Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) konkurse „Geriausi magistro darbai“ paskelbti laureatai. Vienas iš jų – KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto absolventas Jaunius Mykolaitis.
Absolvento magistro darbas „Tauriųjų metalų koloidinių tirpalų formavimas ultratrumpais lazerio impulsais iš metalų taikinių vandeniniuose tirpaluose“, kurio mokslinė vadovė buvo KTU MGMF Fizikos katedros docentė dr. Asta Tamulevičienė, tapo pripažintas geriausiu magistro darbu technologijų mokslų srityje.
Plačiau apie savo sėkmę šiame konkurse paprašėme papasakoti J. Mykolaičio.
– Jūsų magistro darbas „Tauriųjų metalų tirpalų formavimas ultratrumpais lazerio impulsais iš metalo taikinių vandeniniuose tirpaluose“ pripažintas geriausiu technologijų mokslo srities magistro darbu. Kaip manote, kas lėmė tai, jog būtent Jūsų darbas buvo pripažintas geriausiu šioje srityje? Ką Jums tai reiškia?
– Manau, kad magistrinio darbo temos aktualumas turėjo nemažai įtakos būti pastebėtam. Šiam darbui taip pat skyriau labai daug laiko ir pastangų, kad išpildyčiau visus savo užsibrėžtus tikslus ir atlikčiau suplanuotas užduotis. Projekto vadovė doc. dr. Asta Tamulevičienė padėjo tikslingai siekti šio tikslo, taigi to pasekoje buvo parašytas magistrinis darbas, kuris aiškiai atsakė į temos aktualumą, pateikti rezultatai yra svarbūs ir tinkami pritaikyti praktiškai. Mano darbo pripažinimas ir įvertinimas man yra labai malonus, džiaugiuosi, kad įdėtos pastangos pastebimos.
– Papasakokite plačiau, apie ką būtent buvo Jūsų darbas? Kokių įžvalgų galėtumėte pateikti? Ką naujo pavyko pastebėti? Kuo Jūsų darbas galėtų būti naudingas ateities mokslui ir visuomenei?
– Magistrinio darbo tikslas buvo susintetinti aukso ir sidabro metalų nanodaleles, naudojant lazerinės abliacijos skystyje metodą. Keičiant lazerio ir aplinkos terpės parametrus buvo stebima, kaip kinta ir priklauso formuojamų metalų nanodalelių dydis ir forma. Pastebėta, kad suformuotų aukso ir sidabro nanodalelių dydis kinta nuo 15 nm iki 70 nm, kurios pasižymėti sferinės, kūbinės, strypo ar kitos daugiakampės struktūros forma. Galima pasidžiaugti, kad šio darbo rezultatai yra tinkami pritaikyti praktiškai, nes darbo metu buvo bendradarbiaujama su biotechnologijų įmone, kuri pritaikė šiame darbe suformuotas aukso nanodaleles kuriant greituosius medicininius testus, skirtus identifikuoti kvėpavimo ligų infekcijas.
– Kokie Jūsų ateities planai? Ar planuojate tęsti mokslininko kelią? Ar pritaikysite savo žinias, padarytą tyrimą darbo aplinkoje?
– Baigus magistro studijas nusprendžiau save išbandyti darbo rinkoje, todėl pavyko įsidarbinti Kongsberg Nanoavionics įmonėje. Tai su kosmoso sritimi susijusi įmonė, kuri atvirai ir noriai priima darbuotojų teikiamas idėjas, taigi manau studijų metu įgautas žinias galėsiu laisvai pritaikyti, o taip pat teikti ir naujų minčių, kuriant pažangesnes technologijas. Šiuo metu tęsti mokslininko kelio neplanuoju, bet tokios minties neapleidžiu ir ateityje visko gali būti, kad grįšiu.
– Ko norėtumėte palinkėti būsimiems studentams, kurie neapsisprendžia dėl savo ateities kelio?
– Būsimieji ir esamieji studentai, nebijokite iššūkių, nebijokite klysti ir daryti klaidų, pasitikėkite savimi, dėkite savo meilę ir pastangas į atliekamą darbą, kiti tai pastebės ir Jūs būsite taip pat įvertinti.
