Branduoliniai reaktoriai yra vienas iš didžiausių fizikos ir matematikos mokslo objektų. Be fizikinių procesų supratimo ir jų matematinio modeliavimo būtų neįmanomas šiuo metu pasaulyje turimas išvystytas branduolinės energetikos ir neutroninių tyrimų sektorius.
Branduoliniai reaktoriai skirstomi į dvi dideles grupes: energetinius ir tiriamuosius. Pirmieji dažniausia yra naudojami kaip šilumos šaltiniai elektros energijos gamybai atominėse elektrinėse. Kuo didesnė energetinio reaktoriaus galia, tuo mažesnė pagamintos kilovatvalandės kaina. Todėl šiuolaikiniai energetiniai reaktoriai būna labai didelių galių. Lietuviai, latviai ir estai jungia pastangas pastatyti 1350 megavatų galios ABWR reaktorių Visagino atominėje elektrinėje. Suomiai ir prancūzai jau baigia statyti 1630 MW elektrinės galios EPR reaktorių Olkiluoto atominėje elektrinėje Suomijoje. Tai jau penktas reaktorius šioje šalyje, planuojamas šeštas ir septintas. Branduolinė energetika išplito dėl savo draugiškumo gamtai (neskleidžia nei CO2, nei kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nekeičia kraštovardžio ), dėl patikimo stabilaus, nepriklausančio nuo gamtos sąlygų (vėjo ar Saulės) darbo, dėl nedidelių ir pastovių, lengvai prognozuojamų elektros kainų, nes kad ir kaip besikeistų branduolinio kuro kaina, ji sudaro tik nedidelę dalį pagamintos elektros energijos kainos. Tiriamieji branduoliniai reaktoriai visų pirma naudojami kaip neutronų šaltiniai. Neutronai neturi elektros krūvio, todėl yra skvarbūs ir suteikia daug informacijos apie fizikinius procesus ir medžiagų savybes. Priklausomai nuo neutronų kinetinės energijos (tuo pačiu, ir greičio), neutronai dalyvauja įvairiose fizikinėse reakcijose su skirtingomis matematinėmis tikimybėmis: vienaip greitieji, atsiradę branduolių dalijimosi metu, kitaip dirbtinai sulėtinti ar šaltieji, veikiami stipriais magnetiniais laukais.
Tokį branduolinį reaktorių, esantį Berlyno Helmholco energijos ir ir medžiagų tyrimo centre liepos antrą dieną aplankė grupė mūsų fakulteto matematikų ir fizikų. Išvykos dalyvius su tyrimo centro veikla ir bendradarbiavimo galimybėmis supažindino dr. Tomas Gutberletas (Thomas Gutberlet), o su unikalia įranga darbo vietose ir matavimo metodais – dr. Michaelis Tovaras (Michael Tovar). Jį ir išvykos dalyvius matome kartu vykusio informatiko Kazimiero Bagdono darytoje fotonuotraukoje. Sutarta tokią technologinę išvyką suorganizuoti ir kitą vasarą. Šių metų spalio mėnesį bus vykstama į Drezdeno technikos universitetą su jų turimu branduoliniu reaktoriumi atlikti neutronų fizikos laboratorinių eksperimentų. Būtinas pirmasis darbas – branduolinio reaktoriaus paleidimas. Spalio 5-7 dienomis Matematikos ir gamtos mokslų fakultete vyks jau penktieji mūsų universiteto, Tokijo technologijos instituto ir Hitachi kompanijos organizuojami branduolinės inžinerijos kursai. Registracija į šiuos kursus jau vyksta.
Parengė fizikos katedros lektorius Gediminas Adlys
