Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentės dr. Kristina Šutienė ir dr. Jurgita Dabulytė-Bagdonavičienė.
Pastaruoju metu sparčiai besivystant informacinėms technologijoms, finansinių paslaugų sektoriuje grėsmingai išaugo „FinTech“ specialistų paklausa. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas apie tokių specialistų reikalingumą Lietuvoje yra pasakęs: „Jaučiame didžiulį susidomėjimą plėtoti „FinTech“ veiklą Lietuvoje. Sparčiai augantis licencijuotų įmonių skaičius rodo, kad Lietuvą savo namais noriai renkasi didelį potencialą turinčio sektoriaus dalyviai. Tai naujos galimybės verslui ir inovatyvios bei kokybiškesnės paslaugos vartotojams“. Tačiau kas yra tas „mistiškasis“ finansinių technologijų specialistas, kaip juo tampama ir ką jis privalo išmanyti?
Finansinės technologijos, dar vadinamos „FinTech“ – viena inovatyviausių ir sparčiausiai plėtojamų sričių pasaulyje. Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, bendrosios investicijos į „FinTech“ įmones siekė 3 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad per 2018-uosius jos išaugs iki 8 mlrd. JAV dolerių.
„FinTech pramonė susikūrė stiprėjant sąsajoms tarp finansinių paslaugų ir informacinių technologijų sektorių. Šios pramonės dėka atsirandantys bendri inovatyvūs sprendimai leidžia greičiau, pigiau ir patogiau teikti finansines paslaugas.
Nors pačios finansinės technologijos nėra visiškai nauja sritis ir viena ar kitokia forma egzistuoja nuo tada, kai teikiamos įvairios finansinės paslaugos. Tačiau po 2008 m. pasaulinės finansų krizės „Fintech“ sritis išsivystė sutrikdydama ir pakeisdama prekybą, mokėjimus, investicijas, turto valdymą, draudimą, atsiskaitymus ir jų saugumą, netgi pačius pinigus, atsirandant kriptovaliutoms, tokioms kaip bitkoinai.
„FinTech“ sparčiai plečiasi ir Lietuvoje. Lietuvos banko duomenimis, „FinTech“ įmonėms 2017 m. buvo suteiktos 32 licencijos, t. y., beveik dvigubai daugiau nei 2016 m. „FinTech“ veiklos licencijos gavimu domisi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio įmonės iš tokių šalių, kaip Didžioji Britanija, Izraelis, Vokietija, Kinija ir kt.
Lietuva siekia tapti finansinių technologijų industrijos centru Baltijos regione. Šio tikslo vedamas Lietuvos bankas, kaip rinkos reguliuotojas, siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas finansinių technologijų plėtrai.
To pavyzdys yra Banko siūlymas išbandyti naujus produktus „smėlio dėžėje“ (angl. regulatory sandbox) – tai leidžia finansinių paslaugų įmonėms gauti veiklos palengvinimų bei reguliuotojo konsultacijų. Idėjoms ir finansinėms inovacijoms pasiteisinus, įmonės galėtų pradėti vykdyti savo veiklą įprastomis sąlygomis.
Galime džiaugtis, kad „FinTech“ Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį, o Lietuva turi realias galimybes tapti vienu iš patraukliausių centrų plėtojant inovatyvias finansų technologijas.
Apie Lietuvos tapimą net Europos „Fintech“ centru palankiai atsiliepė ir praėjusiais metais čia lankęsis lietuvių kilmės JAV finansų ekspertas Keithas A. Noreika. Pasak jo, žmonės Lietuvoje yra motyvuoti investuoti į galimybes, kurios atsiranda, kai tradicinę bankininkystę keičia „FinTech“ inovacijos.
Be to, Lietuvoje įsteigta ir „FinTech“ asociacija. Ji ne tik vysto šį finansinių technologijų modelį, bet ir suteikia galimybę užsienio investuotojams atvykti į Lietuvą, internetinės erdvės pagalba suteikdama visą reikalingą informaciją – apie lincencijų galiojimą ir jų terminus, finansinius šalies rodiklius.
Tačiau, ko gero, daugelis pritars, jog vien tik palankių sąlygų sėkmei nepakanka.
Dirbti besitransformuojančioje finansų rinkoje reikia ypatingų specialisto kompetencijų. Neišvengiamai į tai turi reaguoti ir reaguoja šiuos specialistus rengiančios aukštosios mokyklos.
Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje jau galima rasti studijų programų, kursų universitetuose, ruošiančių būtent finansinių technologijų specialistus. Pavyzdžiui, Masačiusetso technologijos institutas, Oksfordo universiteto Saido verslo mokykla, Kembridžo universitetas, Harvardo teisės mokykla, Honkongo universitetas, Stratklaido universitetas Didžiojoje Britanijoje, Duke universiteto Fuqua verslo mokykla, Liuksemburgo universitetas ar Kauno technologijos universitetas, Matematikos ir gamtos mokslo fakultete vykdantis Taikomosios matematikos bakalauro ir magistro studijų programas.
Ir vis dėlto, kas yra ta „FinTech“ „varomoji jėga“? Kokių kompetencijų reiktų įgyti norint dirbti šioje srityje?
Pagrindinės technologijos, apimančios finansines paslaugas. Paruošta pagal „Fintech and Financial Services: Initial Considerations“, INTERNATIONAL MONETARY FUND Staff Team, 2017
Pateiktame paveiksle išskirtos dvi grupės: „Fin“ – finansinės paslaugos, „Tech“ – technologijos.
Finansinės paslaugos ir jų paskirtis – mokėti, kaupti, skolinti(s), valdyti riziką, konsultuoti – išliko toki pat kaip ir daugelį metų, tačiau pagrindinių technologijų ir inovacijų taikymas sudaro sąlygas šias tradicines finansų paslaugas transformuoti keičiant jų suteikimo formą – kuo patogesne, ekonomiškesne ar kitaip patrauklesne klientui.
Remiantis pateikta schema, galima būtų aiškiai išskirti disciplinas, kurios reikalingos „FinTech“ srityje. Tai matematika ir informacinės technologijos („Tech“), finansai ir ekonomika („Fin“). Šių kompetencijų galima įgyti specialiai sukurtose programose, kuriose turėtų mokyti tikrieji „FinTech“ specialistai, lygiai taip pat šios žinios ir gebėjimai gali būti įgyjami tarpdisciplininėse ar gretutinės studijų programose.
KTU Taikomosios matematikos programose būsimi „FinTech“ specialistai įgyja labai svarbių žinių iš tokių sričių, kaip informacinės technologijos, didžiųjų duomenų analitika, finansų ir investicijų matematika, draudos matematika, finansinių rinkų modeliavimas ir pan.
Po studijų naujausiomis inovacijomis patartina nuolat domėtis ir gilintis į jas internete esančių kursų (dalis jų teikiami nemokamai) platformose.
„Lithuania Fintech Report 2017“ ataskaitoje rašoma, kad 2017 m. Lietuvoje veikė 117 „FinTech“ įmonės. Tarp jų 35 buvo registruotos pernai. Tai rodo, kad per pastaruosius metus šios srities įmonių skaičius šalyje išaugo beveik 43 proc. Tokia statistika tik patvirtina, kad „FinTech“ sritis yra sparčiai auganti, o „FinTech“ specialistų poreikis kaip ir dabar, taip ir ateityje, bus itin didelis.
Apibendrinant galima teigti, jog „FinTech“ keičia finansinių paslaugų suteikimą klientui, tačiau finansų esminis principas išlieka tas pats. Ir vis dėlto dažniausiai paslaugų inovatyvumas atsiranda dėl matematikos modeliavimo ir tikslingo metodų pritaikymo finansų srityje, o jų įgyvendinimas – yra tam tikro programinio sprendimo ar aplikacijos programavimas.
„FinTech“ yra ateitis“, – yra pasakiusi Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmų pirmininkė Andrea Leadsom. Ir, panašu, ši ateitis ateina labai sparčiai.
