„Karjera – tai didelis projektas. Stengiesi įgyti reikalingus įgūdžius, ieškai galimybių juos parodyti. Susitikimai su mentoriumi padėjo suformuoti šią mintį“, – sako Dalia Bartkevičiūtė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų ir nanotechnologijų studijų programos studentė. Šiuo metu Helsinkyje (Suomija) studijuojančios merginos karjeros mentoriumi yra KTU rektorius Petras Baršauskas.
Universiteto institucinį vertinimą atlikę tarptautiniai ekspertai pabrėžė, kad pirmoji Lietuvoje unikali kompleksinė mentorystės programa yra vienas iš svarbių KTU išskirtinumų. Pasak jų, svarbu ne tik tai, kad profesionali studentams teikiama pagalba įvairiose veiklos srityse – nuo studijų ir tyrimų iki karjeros planavimo – yra gerai organizuota, bet ir tai, kad studentai šią paramą ypač vertina.
„Gabiausieji puikiai žino, ko nori. Su Dalia diskutavome pačiais įvairiausiais karjeros ir gyvenimo klausimais. Turiu pasakyti, kad nežinau, kuris iš mūsų gavo daugiau – ar aš iš jos, ar ji iš manęs“, – pripažįsta P. Baršauskas.
Rektoriaus ugdytinė teigia, jog naudingiausias patarimas, kurį ji išgirdo iš savo karjeros mentoriaus, buvo turėti planą keletui metų į priekį. Įkvėpimo mergina semiasi, prisiminusi kartu su rektoriumi sukurtą savo ateities viziją. Metams pagal mainų programą į Suomiją išvykusi D. Bartkevičiūtė laukia susitikimo su savo mentoriumi – kad pasidalintų tuo, ko išmoko besimokydama kitoje šalyje.
– Kaip rektorius tapo jūsų mentoriumi?, – paklausėme D. Bartkevičiūtės.
– Atidžiai išanalizavau visus KTU siūlomus mentorius. Ieškojau žmogaus, kuris būtų universalus – ne tik suprastų, ką aš studijuoju (medžiagas ir nanotechnologijas), bet taip pat būtų verslus ir turėtų įvairios patirties. Rektoriaus ugdytiniais norėjo tapti ir daugiau studentų, todėl reikėjo interviu metu pagrįsti tokį savo pasirinkimą.
Rektorius mano mentoriumi buvo nuo pat mentorystės programos pradžios ir nemanau, kad tai turi pabaigos datą. Žinau, kad tai – žmogus, į kurį galėsiu ir ateityje kreiptis patarimo. Šiais mokslo metais pagal „Erasmus+“ programą studijuoju Helsinkio universitete, todėl sunku susitikti, bet grįžusi norėčiau su mentoriumi pasidalinti idėjomis ir tuo, ko čia išmokau.
– Kaip vykdavo jūsų susitikimai: ar ateidavote pasiruošusi apie kažką pakalbėti, o gal temos iškildavo spontaniškai?
– Labai džiaugiuosi, kad rektorius visada rasdavo laiko. Man buvo įdomūs įvairūs klausimai. Pavyzdžiui, kaip technologijų krypties studentai vėliau gali tapti sėkmingais verslininkais; kaip reiktų lavinti savo visapusiškumą; kaip priimti atsakingus sprendimus. Todėl pasistengdavau iš anksto paruošti keletą temų susitikimams ir jas aptardavome.
– Koks įsimintiniausias jūsų susitikimas?
– Prieš išvykstant į užsienį turėjau užduotį apsispręsti dėl tolimesnių planų po bakalauro studijų. Tai buvo didelis iššūkis, nes vis vengdavau šios temos. Ilgai svarsčiau įvairius variantus – tiesiog per daug galimybių, o pasirinkti gali tik vieną. Taip palengvėjo, kai sukūriau savo viziją ir galėjau ja pasidalinti. Jei vėl suabejoju, prisimenu tą jausmą.
[[{“fid”:”10612″,”view_mode”:”default”,”fields”:{“format”:”default”,”field_file_image_alt_text[und][0][value]”:”Dalia Bartkevičiūtė”,”field_file_image_title_text[und][0][value]”:”Dalia Bartkevičiūtė”},”type”:”media”,”attributes”:{“alt”:”Dalia Bartkevičiūtė”,”title”:”Dalia Bartkevičiūtė”,”style”:”margin: 10px; border-width: 1px; border-style: solid; font-size: 13.0080003738403px; line-height: 20.0063037872314px; width: 450px; float: right; height: 253px;”,”class”:”media-element file-default”}}]]
– Kokį geriausią patarimą esate gavusi iš rektoriaus?
– „Reikia turėti planą keletui metų į priekį.“ Atrodo toks paprastas dalykas, bet tai labai padeda susikoncentruoti ir žinoti, ko sieki. Deja, neturim pakankamai laiko, kad viskas, ko norime, tilptų į parą. Ypač tai sunku, kai dabar tiek įvairių galimybių, bet gali „perdegti“ jei bandai visur spėti.
Taip pat internete klausiausi rektoriaus kalbos per mokslo metų pradžios šventę. Vis ją prisimenu, kai apima tingulys arba norisi nukrypti nuo savo kuriamo kelio.
– Ką jums reiškia karjera? Kaip šis supratimas pasikeitė po karjeros mentorystės patirties?
– Karjera man tai didelis projektas – „renki“ reikalingus įgūdžius, ieškai galimybių juos parodyti. Susitikimai su mentoriumi padėjo suformuoti šią mintį.
– Kokį pradinį „užsakymą“ turėjote karjeros mentoriui? Kiek sėkmingai pavyko jį išpildyti?
– Labiausiai norėjau, kad mentorius pasidalintų savo įžvalgomis ir patirtimi. Taip pat man reikėjo kad kas nors, turintis patirties iš šalies, įvertintų mano pasirinkimus. Manau, kad tai ir pavyko padaryti. Išgirdau įdomių įžvalgų, kurių dažnai negali pastebėti artimieji.
– Papasakokite truputį apie tai, ką veikiate dabar – kur mokotės?
– Šiuo metu mokausi Helsinkio universitete. Čia esu nuo rugsėjo. Suomiška aplinka daug kuo skiriasi nuo KTU. Bet taip pat girdėjau, kad ir Kaune daug kas pasikeitė šiemet. Taigi grįžus taip pat bus daug naujovių.
Čia mokslo metai beveik baigėsi, todėl jau greit galėsiu grįžti į Lietuvą.
Be to, kasdien kalbant tik angliškai labai malonu duoti interviu lietuvių kalba.
– Kokie jūsų planai ateičiai?
– Tikiuosi, kad pavyks tęsti studijas medžiagų mokslo srityje. Svarstau keletą programų, kurios siūlo mane dominančias specializacijas. Tikiuosi, kad pasiseks.
