KTU absolventė: medicinos fizikai atlieka atsakingus ir svarbius darbus

Gydymo trukmė priklauso nuo vėžio tipo ir lokalizacijos. Gydymo planavimui naudojami kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ar pozitronų emisijos tomografijos vaizdai konkrečiai gydymo sričiai nustatyti ir tiksliai dozei paskirti.

Pozicionavimo ir gydymo tikslumui užtikrinti pacientui ant odos žymekliu pažymimi taškai, pasitelkiamos įvairios imobilizavimo priemonės, pavyzdžiui, kaukės, vakuuminės pagalvės ir kt.

– Gal galite pakomentuoti plačiau, koks yra radiologinio gydymo poveikis paciento gyvenimo kokybei?

– Priklausomai nuo gydomos srities, gali būti išprovokuojamos ankstyvosios arba vėlyvosios reakcijos. Tačiau radioterapija – tai ne tik radikalus gydymo būdas, ji taip pat gali būti taikoma paliatyviai – ligos simptomams palengvinti, pavyzdžiui, skausmui sumažinti, kaulų lūžiams išvengti.

– Tačiau, apšvitos dozę gauna ir aplinkiniai sveiki audiniai, tad jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis žmogaus organizmui ne visada būna naudingas, tiesa?

– Radioterapijos metu naudojama didelės energijos (MeV) spinduliuotė pažeidžia vėžinių ląstelių DNR, dėl to ląstelės gali būti sunaikinamos. Netoliese esantys sveiki audiniai dėl spinduliuotės taip pat patiria laikiną ląstelių pažeidimą, tačiau šios ląstelės yra mažiau jautrios ir paprastai gali atitaisyti DNR pažeidimus bei toliau normaliai daugintis.

Šalutinis poveikis priklauso nuo spindulinės terapijos metu skirtos dozės dydžio ir apšvitintos kūno dalies bei individualios reakcijos į apšvitą. Pacientai gali patirti trumpalaikį arba ilgalaikį šalutinį poveikį, bet gali ir nepatirti jokių nepageidaujamų reakcijų.

Radioterapiją visada kruopščiai planuoja specialistų komanda ir šis gydymas tampa vis tikslesnis. Gydymas planuojamas naudojant dinaminio moduliuoto intensyvumo (IMRT) bei voliumetrinio arkinio moduliuoto intesyvumo (VMAT) spindulinės terapijos metodus. Šie metodai leidžia kiek įmanoma labiau apsaugoti gretimus audinius ir organus nuo neigiamo gydymo poveikio.

Taip pat gydymo tikslumas pasiekiamas kasdiene vaizdų patikra, kuri leidžia išvengti nuokrypių ir netikslumų procedūrų metu. Naudojami ir kiti metodai, leidžiantys dar tiksliau vykdyti procedūras – tai kvėpavimo kontrolės sistema arba kūno paviršiaus nuskaitymas.

– Kuo Jums asmeniškai įdomi medicinos fizika? Kodėl būtent toks buvo Jūsų pasirinkimas?

– Visada norėjau dirbti klinikinėje aplinkoje tarp kitų sveikatos priežiūros specialistų, todėl nusprendžiau stoti į Medicinos fizikos magistrantūros programą KTU. Programos metu praktiniai darbai atliekami klinikinėje aplinkoje, kur iškart galima susipažinti su būsima veikla, įrenginiais bei kolegomis.

Medicinos fizika yra nuolat tobulėjanti sritis, kurioje yra daug pažangių technologijų, žinios turi būti nuolat atnaujinamos, siekiama kuo geresnės gydymo ir diagnostikos kokybės. Medicinos fizikai gali dirbti skirtingose srityse, visi atlieka atsakingus ir svarbius darbus tiek diagnostikoje, tiek gydyme, – tuo mane ši sritis ir sužavėjo.