KTU absolventų pasiekimai: matematikos taikymas tvariam realių problemų sprendimui įvertintas mecenatų stipendijomis

„Šie projektai tik parodo, kaip matematika gali būti pritaikyta realių uždavinių sprendimui, prisidėti prie efektyvesnio resursų valdymo, verslo sprendimų priėmimo, sveikatos priežiūros tobulinimo ir kitų sričių“, – pažymi KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Taikomosios matematikos krypties studijų programų vadovė dr. Gintarė Vaidelienė. Su pašnekovais kalbamės daugiau apie įvykusį konkursą ir jo rezultatus.

– Pirmiausia, gal galite trumpai papasakoti apie patį konkursą? Ar daug studentų pasiryžo jame dalyvauti? Kuo išskirtiniai buvo laimėtojų projektai?

Gintarė Vaidelienė: – Konkurso komisijai savo baigiamuosius darbus pateikė 13 taikomosios matematikos studijų krypties studentų, kurie nagrinėjo tokias temas kaip medicininių vaizdų analizė, bankroto procedūros prognozavimas, aplinkosaugos veiksnio įtaka kainų svyravimui, Europos Sąjungos klimato kaitos politikos vertinimas šalies konkurencingumui, įmonių finansinės grėsmės, ekonominio aktyvumo modeliavimas, kriptovaliutų vertės stabilumo vertinimas, pacientų mirtingumo rizikos vertinimas ir kt.

 Išskirtiniai ir stipriausi darbai buvo du – vienas Taikomosios matematikos magistro projektas apie pacientų, kuriems diagnozuotas priešinės liaukos vėžys, mirtingumo rizikos vertinimą, o kitas – Didžiųjų verslo duomenų analitikos magistro projektas apie neurologinių sutrikimų sukelto rankų tremoro vertinimą naudojant išmaniųjų technologijų duomenis.

Pirmajame projekte nagrinėjama dažniausiai pasitaikančiu onkologiniu susirgimu Lietuvoje, prostatos vėžiu, sergančių pacientų mirtingumo rizikos vertinimo prognozė. Nagrinėdamas šią temą, absolventas sudarė mašininio mokymosi modelius, kurie gali įvertinti kiekvieno paciento mirtingumo riziką kas mėnesį iki 18 metų po diagnozės bei įvertinti  mirtingumą nuo kitų priežasčių, pvz., biocheminį pasikartojimą ar metastazių susidarymą.

Antrajame projekte, Didžiųjų verslo duomenų analitikos absolventas sukūrė tikrai plačiai taikytiną sprendimą medicinos srities problemai, turinčiai reikšmingą socialinį ir ekonominį pėdsaką visame pasaulyje.

Šie projektai tik parodo, kaip matematika gali būti pritaikyta sprendžiant realius uždavinius, prisidėti prie efektyvesnio resursų valdymo, verslo sprendimų priėmimo, sveikatos priežiūros tobulinimo ir kitų sričių. Matosi studentų susidomėjimas matematikos ir tvarumo sąsajomis, bei potencialas naudoti matematinius metodus praktinių problemų sprendimui.

Nerijus Eimanavičius: – Labai maloniai nustebino studentų glaudus bendradarbiavimas su medicinos įstaigomis siekiant gauti realius rezultatus ir tų rezultatų panaudojimo potencialas; nustebino nagrinėjamų medicininių temų aktualumas ir labai kokybiškas matematikos taikymas medicinoje.

– Pagal kokius kriterijus buvo vertinami konkurso dalyvių darbai? Kam skirtas didžiausias dėmesys?

G.V.: – Darbų vertinimas vyko keliais etapais. Pirmiausia pateiktas paraiškas vertino Taikomosios matematikos krypties komitetas. Dėmesys buvo skiriamas baigiamojo projekto aktualumui, rezultatų pritaikomumui, inovatyvumui, jo išbaigtumui. Tuomet, keturis daugiausia vertinimo balų surinkusius darbus perdavėme įmonės atstovams.

N.E.: – Prie studentų baigiamųjų darbų vertinimo prisidėjo ir kolegos, kuriems labai gerai pažįstamas mokslo pasaulis bei verslo poreikiai ir iššūkiai. Darbų vertinime vienas iš pagrindinių kriterijų buvo sprendžiamos problemos praktiškumas ir rezultatų pritaikomumas. Gilinomės į tyrimų metodologiją, jų aiškumą bei pagrindimą, gautus rezultatus ir jų potencialą. Visko pagrindinė ašis buvo tvarumo tema.

Mūsų išrinkti darbai labiausiai liečia socialinę tvarumo temą ir prisideda prie jo progreso. Matome didžiulį matematikos, duomenų ir gamtos mokslų sankirtos, vienos pagrindinių technologijų varomųjų jėgų visuomenės sveikatos srityje, potencialą.

– Pastaruoju metu tvarumui, ekologijai, gerai darbuotojų savijautai, įvairiose įmonėse skiriama vis daugiau dėmesio. Kokius tvarius sprendimus technologijų pramonei ir verslui siūlo Jūsų įmonė? Ar šiame konkurse išryškėjusi tvarumo tema ir buvo Jūsų siekis dar labiau skatinti atsakingumą darnaus vystymosi link?

N.E.: – Jūsų išvardinti aspektai mūsų įmonėje, veikiausiai ir visame sektoriuje, yra labai svarbūs. Mes judame tvarumo keliu jau daug metų. Tik anksčiau tai neturėjo vieno bendro pavadinimo ir lūkesčio iš visuomenės ar valstybės.

Tvirtai tikime, kad norėdami darytį pokytį ir priiminėti sprendimus, kurie vienodai apsimoka visuomenei, gamtai ir verslui, turime turėti atitinkamą mąstyseną, kuri vestų tokių sprendimų link. Su tuo susijęs ir mūsų indėlis į studentų paskatinimą mąstyti ir priiminėti sprendimus taip, kad minėta nauda būtų didesnė.

Kuo daugiau mes visuomenėje skatinsime tvaresnius sprendimus ir pačią diskusiją šia tema, tuo tai taps natūralesne praktika. Norėtųsi, kad ateityje visi studentų baigiamieji darbai turėtų tvarią kūrybą ar pokytį, kaip vieną iš aspektų, kuriuos turėtų paliesti, tada bus galima vertinti ir tokių projektų naudą šioje srityje.

Patys, kaip srities atstovai, kurie per skaitmenizavimą skatina visuotinę pažangą ir keičia mūsų gyvenimo įpročius, visada jautėmės ir jaučiamės atsakingi už tai, kaip ir kur link juda pasaulis. Turime galimybę padėti klientams kurti naujus sprendimus, kurie sutaupo ir sutaupys ateityje labai daug energetinių resursų. Kuriame sistemas, kurios atlieka šimtų kitų sistemų darbą kur kas efektyviau, prisideda prie socialinės gerovės.

– O studentai ar domisi tvarumo klausimais? Kiek tvarumo ir darnaus vystymosi temos integruotos į studijas?

G.V.: – Taip, taikomosios matematikos krypties pirmosios pakopos studijų programose studentai yra supažindinami su pagrindinėmis kultūrinėmis tendencijomis, formuojančiomis ateities pasaulį, darnaus vystymosi skatinimu.

Aukštesniuose pirmosios pakopos kursuose ir antrojoje pakopoje studijuodami studentai susipažįsta su įvairiomis matematikos taikymo sritimis, kurios taip pat gali būti glaudžiai susijusios su tvarumo ir darnaus vystymosi temomis. Pavyzdžiui, matematinis modeliavimas gali būti taikomas aplinkosaugos srityse, įvairių reiškinių, tokių kaip oro tarša, klimato kaita ar ekosistemų dinamika, supratimui ir prognozavimui, arba tam tikrų veiksnių poveikio aplinkai įvertinimui, bei tvaraus aplinkosaugos valdymo strategijų pateikimui.

Statistika padeda įvertinti įvairius tvarumo rodiklius, kurie leidžia pateikti rekomendacijas tvarumo politikos formavimui. Optimizavimo metodai gali būti naudojami optimalių sprendimų, kurie suderintų ekonominę gerovę su aplinkos tvarumo principais, paieškoms. Pavyzdžiui, pagal skirtingus tvarumo apribojimus gali būti siekiama rasti optimalų energijos suvartojimo planą, arba efektyviam socialinės gerovės kūrimui – optimizuoti išteklių pasiskirstymą.

Šie pavyzdžiai yra tik labai nedidelė dalis matematikos taikymo galimybių tvarumo ir darnaus vystymosi kontekste.

– Ar ateityje planuojate rengti panašaus pobūdžio baigiamųjų projektų konkursus? Kokių sprendimų, Jūsų manymu, įmonėms gali pasiūlyti matematikai ar duomenų analitikai?

N.E.: – Žinoma, tikrai planuojame. Kol kas atrodo, kad reikia nemažai įdirbio, kad ta pati tvarumo tematika įsitvirtintų ir taptų natūraliu kriterijumi bet kokiems verslo sprendimams.

Matematikai ir duomenų analitikai, turi labai didelę galią įvertinti, kaip su duomenimis dirbti ir ką padaryti, kad jų apdorojimas ir įgalinimas būtų tvarūs: bereikalingai neeikvotų išteklių, prisidėtų prie tvarių sprendimų įgyvendinimo versle, gamyboje ir kitose srityse.

Šių specialistų vykdomas įvairių optimizavimo uždavinių sprendimas, prognozavimo modelių sudarymas, anomalijų aptikimas ar kitokių taikomųjų užduočių sprendimas padeda gerinti procesus, optimizuoti resursus, numatyti ir užkardyti nuokrypius vykstančiuose procesuose.