Nedaug sutiksime šiandien žmonių, kuriems būtų įdomu bene viskas šiame gyvenime, ko tik jie besiimtų. Bet Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Taikomosios matematikos katedros dėstytoja Tatjana Sidekerskienė būtent ir yra toks žmogus, kuriam įdomu absoliučiai viskas: pradedant žaidybiniais eksperimentais matematikos paskaitose ir baigiant pomidorų lysvėse.
– Jūs dėstote matematikos modulius ir mūsų, ir kitų fakultetų studentams. Dvejus metus iš eilės esate pelniusi geriausio dėstytojo vardą. Akivaizdu, kad studentams patinka tai, ką Jūs darote. Tad prašyčiau papasakoti plačiau: kaip vyksta Jūsų paskaitos, ką per jas veikiate, kaip pavyksta užmegzti ryšį su studentais, kad jie rašo tokius gražius atsiliepimus? Ir ką Jums reiškia geriausios dėstytojos titulas?
– Esmė slypi ne tame, ką tu darai, bet tavo jausmuose, t. y., ką tu jauti dirbdamas vienokį ar kitokį darbą. Aš esu ne kartą sakiusi: mylėkite savo studentus ir jie mylės jus. Man nuoširdžiai rūpi mano studentai ir, manau, jie tai jaučia. Tai yra svarbiausia. O tada jau galime pereiti prie klausimo, ką darau kitaip.
Mano paskaitose netrūksta sužaidybinimo elementų. Turbūt galėčiau vadinti save žaidimų naudojimo matematikos teorinėse paskaitose pradininke. Jau ne vienus metus domiuosi ir ieškau sprendimų, kaip motyvuoti studentus. Beieškodama būdų, kaip motyvuoti studentus, atrandu motyvacijos ir sau. Dalyvauju įvairiuose mokymuose, seminaruose, skaitau knygas šia tematika. Juk jei pats netikėsi tuo ką darai, tai kaip užkrėsi tuo studentus?
O ką reiškia man geriausio dėstytojo titulas? – apie tai niekada nemąsčiau. Aš į jį žiūriu ne kaip į laimėjimą, o kaip į didelio darbo rezultatą. Nes visa tai, ką darau, reikalauja nemažai laiko resursų. Pavyzdžiui, vieno žaidimo sukūrimas, ypač tada, kai dar tik daromi pirmieji žingsniai, reikalauja nemažai laiko. O tų žaidimų mano dėstomame modulyje yra ne vienas ir ne du – jų daug.
Jūs paminėjote ir gerus studentų atsiliepimus apie dėstomus modulius. Turiu prisipažinti, kad būtent jie ir yra mano varomoji jėga. Ne konkursų laimėjimai, o būtent studentų grįžtamasis ryšys leidžia suvokti, kad viskas, ką darau, turi prasmę, ir tai mane skatina judėti toliau, ieškoti dar įdomesnių mokymosi proceso paįvairinimo būdų.
– O kada Jus matematika „įtraukė“ į savo pasaulį? Gal mokykloje ji buvo pats mėgstamiausias dalykas? Ar todėl ir pati pasirinkote matematikos studijas?
– Taip, matematika man puikiai sekėsi dar mokykloje ir buvo mano mėgstamiausias dalykas. Todėl net nebuvo kažkokių svarstymų – buvo savaime suprantama, kad studijos bus susijusios su matematika.
Studijuoti KTU MGMF man pasiūlė mano matematikos mokytoja Nadežda Petrovna, su kuria turėjau labai stiprų abipusį ryšį ir, manau, kad būtent mokytoja nemaža dalimi prisidėjo prie mano amžinos meilės matematikai. Jeigu ne matematikos mokytoja, šiandien tikrai nebūčiau čia, kur esu. Todėl naudodamasi proga norėčiau jai nuoširdžiai padėkoti už visus sunkius uždavinius, už skatinimą kuo daugiau domėtis ir tikėjimą mano jėgomis.
– Matematikos studijų populiarumas išlieka gan didelis. Kokia Jūsų pačios vizija buvo renkantis šias studijas? Ar iš karto siejote savo karjerą su dėstytojos darbu?
– Matematikos studijų populiarumas išties gan didelis ir tai natūralu – juk matematikai reikalingi visose srityse. Aš nežinau nei vienos įstaigos, kuri galėtų išsiversti be matematikos. Matematikas – tai nebūtinai matematikos mokytojas. Yra daugybė sričių, kur gali būti taikoma matematika ir kur reikalingi matematikai. Menininkai ir tie neišsiverčia be matematinių skaičiavimų, o apie kitas sritis net nekalbu.
Pavyzdžiui, mano pačios vizija buvo dirbti banke, finansų analitike. Būti dėstytoja niekada nenorėjau, ir netgi priešingai – visada sakydavau: kuo jau kuo, bet dėstytoja tikrai nebūsiu. Todėl dar kartą įsitikinau pasitvirtinusiais dviem posakiais: „Niekada nesakyk „niekada“ ir „Nespjauk į šulinį, iš kurio teks gerti“.
– Jei dabar būtumėte abiturientė ir Jums tektų priimti sprendimą, kur ir ką studijuoti, kokie prioritetai atitektų matematikai? Kodėl jaunam žmogui šis mokslas turėtų būti įdomus? Kuo jis žavi Jus pačią?
– Jeigu abiturientas dvejojantis, tai drąsiai galiu pasakyti: nedvejok. Studijuoti lengva tikrai nebus, bet tikrai atsipirks šimteriopai. Matematikos studijos nėra pats lengviausias kelias, bet už tai po jų nutiks taip, kaip toje lietuvių liaudies patarlėje – „mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs“, ir tikrai neteks minti Darbo užimtumo tarnybų slenksčių, nes mūsų studentai paprastai jau dirba pagal specialybę dar studijuodami.
Bet kodėl mes kalbamės tik apie matematiką?
– O ar norėtumėte kalbėtis apie kitką?
– Ne visai apie kitką, bet norėčiau pabrėžti, kad mes ruošiame ne šiaip sau matematikus – mūsų matematikai mokosi ir fizikos, ir informatikos, ir finansų pagrindų, tad jie – labai įvairiapusiški specialistai. Savo studentams visada sakau, kad iš jų išaugs aukso vertės specialistai, jeigu į studijas žiūrės rimtai ir kaip įmanoma daugiau investuos į save, tobulins savo socialinius įgūdžius.
Taigi galvojant apie savo tolesnį kelią ir renkantis studijas, siūlau gerai pagalvoti, kuria kryptimi pasukti. Svarbiausia yra tai, kad jūsų pasirinkimas žavėtų jus pačius; pasirinktos studijos turi patikti ne mamai, ne tetai, bet jums patiems. Jums patiems jos turi skatinti smalsumą ir pažinimo džiaugsmą.
Man asmeniškai matematika buvo ir vis dar yra mano aistra. Todėl kito savo kelio ir neįsivaizduoju.
– Iš mudviejų pokalbio supratau štai ką: jeigu tavo darbas tave žavi – kalbu plačiąja prasme, – jeigu kaskart prie jo prisilietus sukyla patys geriausi jausmai, tai tavo darbą pastebės ir aplinkiniai, juos džiugins buvimas šalia tokio darbuotojo. Jūs patenkinote mano smalsumą, kodėl studentai taip mėgsta Jūsų paskaitas. O dabar iš tiesų pasikalbėkime apie kitką. Pavyzdžiui, apie tai, ką veikia dėstytoja Tatjana, kai neveda paskaitų ir nekuria žaidimų studentams?
– Paprastesnis klausimas būtų: ko neveikia dėstytoja Tatjana?.. Bet pasistengsiu atsakyti ir į sunkesnį klausimą.
Visų pirma, esu mokymosi visą gyvenimą šalininkė. Todėl, kaip ir minėjau anksčiau, daug laiko skiriu asmeniniam tobulinimuisi: labai daug skaitau, dalyvauju įvairiuose seminaruose, diskusijose.
Be to, laisvu nuo darbo laiku, kurio beveik nelieka (dirbu ne tik dėstytoja, bet ir programuotoja tarptautinėje kompanijoje), labai mėgstu vaikščioti. Mano tikslas yra bent 10000 žingsnių per dieną. Vaikščiojimas duoda tikrai nemažai ne tik fizinės, bet ir psichologinės naudos. Nemažai idėjų ir visų mano sugalvotų žaidimų kilo būtent vaikščiojant.
Kitas pomėgis – kelionės ir fotografavimas. Iki karantino turėjome tradiciją – kiekvieną pavasarį su šeima aplankyti Europos šalis, tiesiog automobiliu. Ilgiausia kelionė buvo pravažiuoti 8000 kilometrų. Apvažiavom beveik visą Italiją – nuo Venecijos iki Sicilijos, turime gausybę nuotraukų iš aplankytų vietų, kurių tikrai užtektų ne vienam kelionių albumui. Šiuo metu tas keliones tenka pakeisti kelionėmis po Lietuvą, bet tai nėra blogai, nes atradom labai daug gražių vietų, kurių anksčiau nė nenumanėme esant. Kartais imituojame ilgesnę kelionę, pavyzdžiui, kad ir žiemą nuvažiuojame prie jūros, pasivaikščiojame ir tą pačią dieną grįžtame atgal į Kauną.
– Imu manyti, kad greta aistros matematikai, dar atsiranda vietos ir kelionių aistrai?
– Oi, ne, ką jūs – aš aistrų turiu gerokai daugiau, nei jūs įsivaizduojate. Visa bėda ta, kad para turi tik 24 valandas ir man jas tenka kažkaip proporcingai paskirstyti.
Bene didžiausią laisvalaikio (jeigu galima tai įvardinti laisvalaikiu) dalį užima daržovių auginimas ir jų sėklų ruošimas. Čia tenka stipriai prisidėti visai gausiai mano šeimai, nes be jų pagalbos nepajėgčiau viena susitvarkyti.
Savo ūkyje auginu praktiškai viską: pradedant morkomis, svogūnais ir baigiant arbūzais, bet labiausiai esu pamišusi dėl pomidorų auginimo ir jų selekcijos. Vienu metu auginau net 38 skirtingas pomidorų veisles. Dabar turiu mažiau, bet vis tiek nenustoju eksperimentuoti, kasmet įvedu bent po 2–3 naujas veisles. Rašau tinklaraštį pomidorų auginimo klausimais, kuriame dalinuosi savo sukaupta patirtimi su kitais sodininkais mėgėjais. Jame yra ir trumpų pamokėlių apie tai, kaip be vargo išauginti pomidorą, kaip pačiam pasiruošti sėklų ir daugybė kitų aktualių temų.
Mane labiausiai žavi įvairios naujovės ir eksperimentai. Todėl juos integruoju ne tik į savo paskaitas, bet ir į savo pomėgius.
– Ačiū už įdomų pokalbį. Atsisveikindama linkiu gražių artėjančių švenčių ir, manau, kad ir jos Jūsų namuose bus pilnos netikėtumų ir įdomių žaidimų.
– Tuo tikrai galite neabejoti.
Kalbėjosi Virginija Klusienė
