Studentų įsitraukimas į mokslinę veiklą ne tik skatina savarankišką kritinį mąstymą, bet ir suteikia praktinių problemų sprendimo gebėjimų bei sukuria tvirtą pagrindą būsimai akademinei ir profesinei sėkmei. Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) Taikomosios matematikos katedros doc. dr. Jurgita Dabulytė-Bagdonavičienė pasakoja, kodėl moksliniai tyrimai turėtų būti esminė kiekvieno studento akademinės kelionės dalis.
– Jau daug metų KTU organizuojate nacionalinę studentų konferenciją „Matematika ir gamtos mokslai: teorija ir taikymas“. Koks studentų konferencijų tikslas? Kodėl studentams svarbu įsitraukti į mokslinę veiklą?
– Studentų mokslinių konferencijų tikslas – kurti erdvę jaunų žmonių idėjoms, diskusijoms ir moksliniam augimui. Mokslas prasideda nuo klausimų, o tokie renginiai suteikia galimybę kartu ieškoti atsakymų, dalytis įžvalgomis ir užmegzti naujų bendradarbiavimo ryšių. Mūsų konferencija kasmet suburia jaunus tyrėjus, kuriuos vienija smalsumas, analitinis mąstymas ir noras giliau suprasti tiek teorinius matematikos ir gamtos mokslų aspektus, tiek jų taikymą sprendžiant realaus pasaulio problemas.
Studentų dalyvavimas mokslinėje veikloje yra labai svarbus, nes ugdo kritinį mąstymą, savarankiškumą ir gebėjimą praktiškai taikyti įgytas žinias. Rengdami pranešimus ir pristatydami tyrimus studentai mokosi argumentuotai dėstyti mintis, diskutuoti akademinėje aplinkoje bei ieškoti inovatyvių sprendimų. Taip pat tikime, kad konferencijoje pristatomi darbai ne tik atskleidžia jau atliktų tyrimų rezultatus, bet ir įkvepia tolesnius mokslinius ieškojimus bei profesinį augimą.
Konferencija kasmet sulaukia vis didesnio jaunųjų tyrėjų susidomėjimo ir tampa svarbia erdve akademiniams mainams bei bendradarbiavimui. Šiemet buvo pristatyti 34 jaunųjų tyrėjų pranešimai, todėl teko dirbti dviejose atskirose sekcijose.
Džiugu, kad konferencijoje aktyviai dalyvauja studentai iš KTU ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų, tačiau kasmet sulaukiame ir užsienio studentų pranešimų. Tai rodo augantį konferencijos tarptautiškumą ir jos patrauklumą jauniesiems tyrėjams. Konferencijoje dalyvauja ne tik matematikai ir fizikai, bet ir informatikai, mechanikai bei kitų sričių studentai, kurių tyrimai glaudžiai susiję su matematikos ir gamtos mokslų taikymu. Smagu pažymėti, kad šiemet aktyviausi buvo matematikos krypties studentai – būtent jie pristatė daugiausia savo tyrimų rezultatų.
Žvelgiant į konferencijos raidą, matomas nuoseklus augimas – jei pirmosiose konferencijose, kurias kartu su studentais organizavo prof. Algimantas Jonas Aksomaitis, dalyvavo apie 10 Taikomosios matematikos magistrantūros studentų, šiandien pranešėjų skaičius jau išaugo kelis kartus, o kartu plėtėsi ir studijų programų spektras. Be to, prie konferencijos pranešėjų aktyviai jungiasi ne tik baigiamųjų kursų studentai, bet ir patys jauniausi – pirmo bei antro kurso bakalauro studijų studentai, kurie drąsiai įsitraukia į mokslinę veiklą ir pristato pirmuosius savo mokslinių tyrimų rezultatus.
Konferencija daugeliui studentų yra ne tik puiki treniruotė prieš viešuosius baigiamųjų projektų gynimus, bet ir galimybė pristatyti savo tyrimus platesnei auditorijai, sulaukti klausimų, diskusijų ir vertingų įžvalgų tolesniems darbams. Tokia patirtis ugdo pasitikėjimą savimi, gebėjimą argumentuotai pristatyti idėjas ir skatina aktyviau įsitraukti į mokslinę veiklą. Kasmet geriausių pranešimų autoriai apdovanojami prizais, o tai tampa papildoma motyvacija ir įvertinimu už įdėtą darbą. Pernai šiuos apdovanojimus pelnė ir antro kurso studentės, parodžiusios, kad aukšto lygio tyrimus gali atlikti ir patys jauniausi akademinės bendruomenės nariai.
– Gal galite pasidalyti įdomiausiais ir aktualiausiais šių metų konferencijos pranešimais?
– Konferencijoje buvo pristatyta nemažai labai aktualių ir praktiškai pritaikomų tyrimų, kurie sulaukė ir programinio komiteto įvertinimo. Išskirtinių darbų autoriai buvo apdovanoti piniginiais prizais už jų mokslinę vertę ir įtaigų pristatymą. Tai dar kartą parodo šių tyrimų svarbą ir pritaikomumą tiek moksle, tiek praktikoje.
Tarp geriausiai įvertintų pranešimų išsiskyrė darbai, susiję su pažangiu matematinio modeliavimo ir dirbtinio intelekto metodų taikymu. Viename jų nagrinėtas elektromagnetinių sąveikų modeliavimas sudėtingose elektroninėse sistemose, kur svarbus daugiamačių modelių tikslumas ir jų taikymas sprendžiant inžinerines problemas. Kitame darbe analizuota laiko eilučių analizė ir modelių paaiškinamumas, kuris šiandien ypač aktualus plėtojant dirbtinio intelekto sprendimus.
Taip pat buvo įvertinti tyrimai, susiję su gamybos procesų optimizavimu, kuriuose taikyti kombinatoriniai metodai ir skatinamasis mokymasis. Tokie sprendimai yra tiesiogiai pritaikomi pramonėje, siekiant didinti procesų efektyvumą ir automatizacijos lygį
Ne mažiau svarbūs buvo ir biomedicininiai bei duomenų analizės tyrimai, apimantys medicininių vaizdų analizę, pavyzdžiui, ląstelių struktūrų segmentavimą mikroskopiniuose vaizduose, taip pat ekonominių rodiklių, tokių kaip žemės ūkio produktų kainos, dinamikos modeliavimą ir prognozavimą.
Išskirti darbai atspindėjo aiškią tendenciją – matematiniai, statistiniai ir dirbtinio intelekto metodai vis plačiau taikomi sprendžiant realias pramonės, medicinos, transporto ir ekonomikos problemas.
– Ar tokiose konferencijose dalyvauja ir įmonių atstovai? Kaip studentų idėjos ir tyrimų rezultatai pasiekia verslą bei yra pritaikomi praktikoje?
– Taip, įmonės tokiose konferencijose dažniausiai dalyvauja netiesiogiai – įsteigdamos piniginius prizus ir taip skatindamos studentų motyvaciją bei domėjimąsi taikomaisiais tyrimais. Tai tampa svarbia sąsaja tarp akademinės bendruomenės ir verslo, parodančia, kad studentų darbai turi realų pritaikymo potencialą.
Pavyzdžiui, kasmet UAB „Prodivi“ įsteigia prizus geriausių pranešimų autoriams, taip ne tik paskatindama studentus, bet ir netiesiogiai pristatydama savo veiklos kryptis bei sudarydama prielaidas studentams susidomėti praktikos galimybėmis įmonėje.
Vis dėlto realus žinių pritaikymas dažniausiai išryškėja būtent studentų praktikos įmonėse metu. Ten studentai turi galimybę pasitikrinti savo žinias realiose situacijose, dirbti su tikrais duomenimis ir spręsti praktinius uždavinius. Jei iš šios patirties vėliau gimsta gilesni taikomieji tyrimai ar baigiamieji darbai, orientuoti į realių problemų sprendimą ar naujų technologijų diegimo spartinimą, tai jau yra aiškus mokslo ir verslo bendradarbiavimo rezultatas.
Tokiu būdu galima matyti, kad konferencijos, praktika ir vėlesni taikomieji tyrimai sudaro nuoseklią grandinę, kurioje akademinės žinios virsta realiai pritaikomais sprendimais, o universitetas ir verslas plėtoja abipusiai naudingą bendradarbiavimą.
Be to, prie konferencijos aktyviai prisideda ir universiteto absolventai – jie ne tik įsteigia piniginius prizus geriausių pranešimų autoriams, bet ir neretai dalyvauja kaip klausytojai, palaikydami ryšį su akademine bendruomene bei sekdami naujausias tyrimų kryptis.
Svarbu ir tai, kad kviestiniais pranešėjais neretai tampa mūsų fakulteto absolventai. Tai rodo stiprų ryšį tarp skirtingų kartų tyrėjų ir suteikia studentams galimybę išgirsti realias karjeros patirtis, pamatyti, kaip universitete įgytos žinios pritaikomos moksle, versle ar pramonėje.
Ši konferencija mums – organizaciniam komitetui ir MGMF studentų atstovybės FUMSA nariams, prisidedantiems prie jos įgyvendinimo, – yra ne tik atsakomybė, bet ir labai prasminga patirtis. Matyti augantį dalyvių skaičių, įsitraukiančius jaunus tyrėjus ir stiprėjančius mokslo bei praktikos ryšius yra didžiausia motyvacija tęsti šį darbą.
Tikimės, kad ši erdvė ir toliau išliks vieta, kur gimsta idėjos, mezgasi bendradarbiavimas ir auga nauja tyrėjų karta.
