Valstybinių brandos egzaminų sesiją dažnai lydi didelis nerimas, o matematikos egzaminas bene didžiausias galvos skausmas daugeliui abiturientų ir jų tėvų. Kaip jam pasiruošti? Kaip tinkamai mokytis, kad mokslo metų pabaigoje atsivertus egzamino užduotis neapimtų panika, o gauti rezultatai nesugriautų ateities planų?
KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto matematikė dr. Violeta Kravčenkienė teigia, kad svarbiausia yra nuoseklumas ir įdėtas darbas. Matematikė tikina, kad yra keletas aspektų, į kuriuos, ruošiantis matematikos egzaminui, verta atkreipti dėmesį.
Jungtinių Amerikos Valstijų eksperimentinės psichologijos mokslininkai tyrė respondentų galvos smegenis ir bandė išsiaiškinti, kaip formuojasi atmintis. Jie patvirtino senai žinomą tiesą: kartoti, kartoti ir dar kartą kartoti.
Žinomiausias atminties formavimosi tyrėjas yra vokiečių kilmės psichiatras, neurofiziologas Erikas Kandelis (Eric Kendel), 2000 metais gavęs Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją už savo mokslinius tyrimus. Jis su kolegomis tyrė, kaip tarp neuronų formuojasi ryšiai.
„Mokslininkai išsiaiškino, kad ilgalaikė atmintis formuojasi tik ilgesnį laiką stimuliuojant tuos pačius neuroninius tinklus ir tarp sužadinimų darant pertraukas. Pertraukų metu neuronai užsiaugina naujas jungtis (sinapses) ir tai, ką mes bandome išmokti, pereina į ilgalaikę atmintį. Netgi yra paskaičiuota, kad norint tapti kokios nors srities profesionalu, pavyzdžiui, muzikantu ar matematiku, mokymuisi reikia paskirti ne mažiau kaip 10000 valandų“, – apie atminties formavimąsi pasakoja matematikė.
Dr. V. Kravčenkienė pabrėžia, kad taip pat labai svarbu yra medžiagos nesimokyti mintinai – „nekalti“, bet mėginti suvokti perfrazuojant tekstą. Todėl kartais labai gerai pakeisti mokytoją ir dirbti naujai, t. y. ne taip, kaip esame pripratę.
„Kartais žmogus nebeišgirsta, kas sakoma, o kitas požiūris į sprendžiamą uždavinį gali pralaužti tas spragas, kurios trukdo suprasti matematiką. Tokiu atveju dažnai suveikia „AHA!“ efektas“, – pasakoja dėstytoja.
Pasak matematikės, „AHA!“ efektas – tai staigus ir netikėtas problemos sprendimo suvokimas. Išgirdus informaciją kitaip, atradus kitą požiūrio tašką, dažnas moksleivis savo galvoje sujungia išbarstytas žinias į bendrą visumą, kas padeda suprasti nagrinėjamos problemos esmę.
Kitas labai svarbus aspektas siekiant kuo geresnių mokymosi rezultatų – mokymosi aplinka. Kaip pasakoja dr. V. Kravčenkienė, mokslininkai yra paskaičiavę, kad maždaug kas 6 minutes mums kas nors sutrukdo – naujas laiškas, nauja žinutė ar telefono pyptelėjimas, o norint išspręsti kokią nors problemą, reikia mažiausiai 24 minučių susikaupimo.
Tad, pasak dėstytojos, visų pirma, reikia išjungti mobilųjį telefoną, išjungti visus pranešimus kompiuteryje ir įspėti aplinkinius, kad valandą ar dvi dirbsite ir – pirmyn.
„Ar to pakaks? Neuromokslininkai ištyrė, kad labai svarbus yra pusvalandis po to, kai baigiame mokytis. Per tą pusvalandį mūsų smegenys pradeda formuoti neuroninį tinklą, kuris ir yra mūsų atmintis (įsijungia DMN). Jei nenorite iš karto pamiršti tai, ką supratote ir naujo išmokote, tą pusvalandį dar pakentėkite be mobilaus telefono ir kompiuterio. Galite eiti pasivaikščioti, pasportuoti, pavalgyti, pamiegoti“, – akcentuoja matematikė.
Mokslininkai yra įrodę, kad didžiausią darbą smegenys atlieka, kai joms duodama ramiai „suvirškinti“ tai, ką norime į jas įdėti.
Štai kaip atrodo smegenys, kai mes ilsimės po darbų (DMN), medituojame (SN) ir spendžiame užduotis (CEN): 
Dar labai svarbus aspektas, kaip teigia mokslininkai, yra pilnavertis miegas.
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, kurį mini dr. V. Kravčenkienė, – tai išspręsti kuo daugiau skirtingo tipo uždavinių: „sujungus visus šiuos dalykus į bendrą visumą, pasiruošti matematikos egzaminui turėtų pavykti puikiai“.
Dėstytoja pabrėžia, kad siekiant išvengti streso, nevertėtų atidėlioti iki paskutinio momento ir egzaminui pradėti ruoštis kuo anksčiau, nuosekliai ir metodiškai.
„Dėl artėjančio matematikos egzamino nerimaujantiems abiturientams KTU MGMF paruošė parengiamuosius kursus, kurių metu gilinamasi į dažniausiai per egzaminą pasitaikančias temas, sprendžiami uždaviniai, konsultuojamasi“, – pasakoja matematikė.
Pasak V. Kravčenkienės, užsiėmimus veda patyrę fakulteto dėstytojai, o skaičiai kalba patys už save – praeitais metais kursuose dalyvavę mokiniai pademonstravo išties puikius rezultatus. Kursų pradžioje ir pabaigoje abiturientai atliko žinių lygio nustatymo testus, kurie atskleidė, kad mokiniai pagerino savo rezultatus bent 25 proc., o kai kurių moksleivių progresas siekė 30 ar net 40 proc. ir daugiau.
Parengiamieji kursai „Pasiruošk matematikos valstybiniam brandos egzaminui su KTU MGMF“ startuos jau lapkričio 11 d. Daugiau informacijos ir registracija: https://mgmf.ktu.edu/https-mgmf-ktu-edu-events-pasiruosk-valstybiniam-matematikos-brandos-egzaminui-su-ktu-mgmf/.
