KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete visų laukia paroda, skirta fakulteto raidai pažymėti – nuo kūrimosi 1922m. iki šių dienų. Fakulteto bendruomenė šiemet švenčia 25-erių metų atkūrimo jubiliejų ir šia proga kviečia prisiminti ar susipažinti su svarbiausiais įvykiais, atvedusiais iki šiandienos:
1920 m. sausio 27 d. Kaune pradėjo veikti Lietuvos Aukštieji kursai, kuriuose buvo šeši skyriai: Humanitarinis, Juridinis, Matematikos-fizikos, Medicinos, Technikos.
1922 m. vasario 16 d. Kaune, Lietuvos Valstybės Tarybos 1918 m. gruodžio 5 d. aktu patvirtinto Vilniaus universiteto statuto pagrindu ir Aukštųjų kursu pagrindu, pradėjo veiklą Lietuvos universitetas su įsteigtais penkiais fakultetais: Teologijos, Socialinių mokslų, Medicinos, Technikos ir Matematikos ir gamtos.
Teologijos fakulteto dekanu buvo paskirtas prof. J. Maculevičius-Mačiulis-Maironis, Socialinių mokslų – prof. A. Voldemaras, Medicinos – prof. P. Avižonis, Technikos – prof. P. Jodelė ir Matematikos ir gamtos – prof. Z. Žemaitis.
Prof. Z. Žemaitis buvo tas asmuo, kuris pirmas ėmėsi iniciatyvos įkurti Universitetą Kaune. Jis didžiuliu asmeniniu indėliu prisidėjo ir prie Aukštųjų kursų steigimo, buvo šių kursų Matematikos-fizikos skyriaus vedėjas.
Už nuopelnus Lietuvos mokslui ir už vadovavimą Lietuvos Aeroklubui prof. Z. Žemaitis 1929-08-14 buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, 1930-09-04 – Vytauto Didžiojo III laipsnio ordinu ir 1937 m. – Skautų svastikos ordinu.
1922 m. Matematikos-gamtos fakultete buvo įsteigti 5 skyriai: Matematikos, Fizikos, Chemijos, Biologijos, Agronomijos net 22 katedros: 1) Geometrijos, 2) Matematinės analizės, 3) Eksperimentalinės fizikos, 4) Teorinės fizikos, 5) Fizikinės chemijos, 6) Mechanikos, 7) Astronomijos, 8) Geofizikos, 9) Geologijos ir minerologijos, 10) Neorganinės ir analitinės chemijos, 11) Organinės ir fiziologinės chemijos, 12) Botanikos, 13) Zoologijos, lyginamosios anatomijos ir embriologijos, 14) Histologijos, 15) Mikrobiologijos, 16) Dirvožemio su bendrąja ir specialine žemdirbyste, 17) Bendrosios ir specialinės zootechnikos, 18) Pritaikomosios botanikos, 19) Žemės ūkio organizacijos, 20) Žemės ūkio mechanikos ir statybos, 21) Girininkystės, 22) Žemės ūkio prekybos ir pramonės.
1924 m. rudenį, įsikūrus Žemės ūkio akademijai Dotnuvoje, buvo likviduotas Agronomijos-miškininkystės skyrius su visais priklausiniais.
1924 m. realiai veikiančių katedrų buvo vienuolika: 1) Matematikos, 2) Fizikos, 3) Fizikos chemijos ir elektrochemijos, 4) Astronomijos, 5) Geofizikos, 6) Geologijos ir minerologijos, 7) Neorganinės ir analitinės chemijos, 8) Organinės chemijos, 9) Botanikos, 10) Zoologijos ir lyginamosios anatomijos, 11) Antropologijos ir geografijos.
1926 m. rudenį vėl buvo atnaujinti Agronomijos-Miškininkystės skyriaus pirmieji semestrai ir šis skyrius fakultete veikė iki 1927 m. pavasario semestro pabaigos.
1927 m. pradžioje jau brendo Universiteto reorganizavimo klausimas, buvo pradėtos diskusijos apie Universiteto paralelinių katedrų panaikinimą ir kitokias galimas Universiteto reformas.
1930 m. birželio 7 d. Vyriausybės žiniose buvo paskelbtas antrasis Lietuvos universiteto statutas, reformuojąs Universitetą. Tą pačią dieną vyriausybė, siedama Universitetą su reikšmingais istoriniais metais, atskiru įstatymu suteikė Universitetui Vytauto Didžiojo universiteto vardą, kuris pakeitė iki tol buvusį Lietuvos universiteto pavadinimą.
Matematikos ir gamtos fakulteto dekanu, pradėjus veikti antrajam statutui, vėl buvo perrinktas ekstraordinarinis prof. Z. Žemaitis ir šias pareigas ėjo iki pat 1940 m. rugsėjo 1 d., t. y. iki Matematikos ir gamtos fakulteto veiklos Kaune sustabdymo.
1993 metų balandžio 27 d., Kauno technologijos universiteto rektorius Kęstutis Kriščiūnas, remdamasis 1993 m. balandžio 21 d. Senato nutarimu, išleido Nr. A-104 įsakymą, kuriame buvo skelbiama, kad „Nuo 1993 m. rugsėjo 1 d., Aukštosios matematikos, Bendrosios matematikos ir Fizikos katedrų pagrindu įsteigiamas Fundamentaliųjų mokslų fakultetas.
Tuomet siekta sukurti fakultetą savo struktūra panašų į kitų pasaulio universitetų mokslo fakultetus (Faculty of Science) arba Matematikos ir gamtos fakultetą (Faculty of Mathematics and Natural Sciences), buvusį ir 1922 m. įsteigtame Lietuvos universitete, tačiau šio sumanymo nepavyko įgyvendinti iki galo. Po ilgų diskusijų jis buvo pavadintas Fundamentaliųjų mokslų fakultetu. Šio fakulteto steigimo iniciatoriai buvo tuometiniai KTU Bendrosios matematikos, Taikomosios matematikos ir Fizikos katedros vedėjai: doc. dr. Alfonsas Andriuškevičius, profesoriai Algimantas Jonas Aksomaitis ir Alfonsas Grigonis.
2014 m. sausio 1 d. Fundamentaliųjų mokslų fakultetas, vykdydamas Kauno technologijos universiteto Tarybos 2013 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. V7-T-6 ir Senato 2013 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. V3-S-42 patvirtintą atsinaujinimo programą, susigrąžino savo pirminį pavadinimą ir tapo Matematikos ir gamtos mokslų fakultetu. Tad, galime drąsiai teigti, kad 2014 m. sausio 1 d. Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas pradėjo veiklą ne kaip naujas darinys ar kaip tik pakeitęs ankstesnįjį – Fundamentaliųjų mokslų fakulteto pavadinimą, – bet kaip 1922 m. vasario 16 d. pradėjusio veikti Lietuvos universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto tąsa.
Pirmuoju atkurto fakulteto dekanu buvo išrinktas prof. habil. dr. V. P. Pekarskas ir šias pareigas ėjo iki 2001 m. gruodžio pab. Nuo 2001 m. gruodžio pabaigos iki 2014 m. rugpjūčio pabaigos fakulteto dekanas buvo doc. dr. Vytautas Janilionis. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. fakultetui vadovauja dekanė doc. dr. B. Narkevičienė.
Pagal šaltinius parengė Virginija Klusienė
