KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) Taikomosios matematikos absolventas Julijus Baškys pamilo Kauną vos tik atvykęs čia studijuoti, su Kaunu jis susiejo ir savo karjerą. Vaikinas darbuojasi finansų analitiku vienoje didžiausių atliekų tvarkymo bendrovių, o savo veikla siekia ne tik teisingai parodyti įmonės finansinę būklę, bet ir prisidėti prie aplinkos tausojimo.
– Kodėl pasirinkote Kauną? Daugelis moksleivių studijas ir tolesnį savo kelią sieja su sostine. Jūsų pasirinkimas kitoks. Kodėl?
– Visų pirma, studijas Kaune rinkausi praktiniais sumetimais – čia viskas vienoje vietoje – fakultetas, studentų miestelis, bendrabučiai, biblioteka, o ir miesto centras pasiekiamas beveik ranka. Bet nutiko taip, kad vos pradėjęs čia gyventi, pamilau šį miestą už jo universalumą. Kaune daug žalumos, gera infrastruktūra, miestas gražiai tvarkosi, tad man čia patiko.
– O kokie keliai Jus atvedė į atliekų tvarkymo įmonę? Gal čia atlikote studijų praktiką?
– Studijų praktiką atlikau kitoje įmonėje, o finansų analitiko darbą „Ekonovus“ pasirinkau todėl, kad norėjau sieti savo ateitį su Kaunu ir bent kiek prisidėti prie šio miesto puoselėjimo. Dabar Kauną jau vadinu savo namais ir savo ateitį sieju tik su Kaunu.
Džiaugiuosi ir tuo, kad „Ekonovus“ suteikė puikią galimybę ugdyti savo kompetencijas ir kilti karjeros laiptais. Viliuosi, kad mano veikla padės įmonei pasiekti geresnių finansinių rodiklių ir prisidės prie miesto gražinimo.
– Ar Jums, įgijusiam matematiko kvalifikaciją, pakanka žinių dirbant finansų srityje?
– Bazinių žinių pakanka, nes Taikomosios matematikos studijų programa labai universali. Studijuodami mes mokėmės ne tik matematikos, bet ir informatikos, ekonomikos, finansų, verslo sistemų analizės, verslo vadybos ir kitų dalykų, kurių įgytos žinios itin reikalingos ir naudingos darbinėje veikloje.
Tačiau bet kokios srities specialistui, norint neatsilikti nuo naujovių ir mokslo pažangos, mokytis reikia visą gyvenimą.
– Ne paslaptis, kad šiuolaikinio verslo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sumanaus finansinio valdymo. Kokius procesus turi išmanyti finansų analitikas, kad jo darbas neapsiribotų vien finansinės ataskaitos parengimu, bet apimtų ir finansinių rodiklių prognozę, atsižvelgiant į rinkos pokyčius ar kitus faktorius?
– Norint būti finansų analitiku, vien ataskaitų rengimo sugebėjimų tikrai neužtenka. Tam, jog atliktų tikslias bei naujausias tendencijas atitinkančias prognozes, kiekvienas analitikas turi turėti daug programinės įrangos ir metodinių žinių. Būtent išmaniųjų technologijų ir programinių priemonių išmanymas padeda tiksliai ir efektyviai atlikti rodiklių bei rinkos analizę. Džiaugiuosi, kad viso to išmokau studijuodamas MGMF.
– Kokias finansų funkcijas tenka vykdyti Jums? Už ką esate atsakingas?
– Automatiškai atsinaujinančių finansinių įmonės ataskaitų kūrimas, priežiūra, palaikymas. Naujų duomenų kaupimo ir analizės įrankių diegimas, duomenų paruošimas ir testavimas. Įmonės rodiklių pokyčių analizė ir darbuotojų skatinimas už pasiektus rezultatus. Kartais pasitaiko ir sąskaitų tikrinimo, jų problemų sprendimo ir bendravimo su klientais. Tokios mano funkcijos ir kasdienė veikla.
– Ar Jums, kaip finansų analitikui, tenka prisidėti sprendžiant strateginius įmonės finansų valdymo klausimus? Stebėti ir vertinti finansinius rodiklius ir ieškoti būdų jiems gerinti?
– Žinoma, tenka. Finansų analitiko darbas neatskiriamas nuo įmonės rodiklių skaičiavimo ir vertinimo. Būtent jis pirmasis ir pamato rodiklių pokyčius, iš kurių daromos išvados bei kuriami ateities planai. Nuo finansų analitiko rodiklių pateikimo ir vertinimo labai daug priklauso, ar bus pasirinkta teisinga ne tik finansų, bet ir visos įmonės strategija, t. y., kokiu keliu įmonė turėtų eiti, kad būtų pasirenkami labiausiai ekonominę vertę didinantys bei aplinką tausojantys projektai.
– O kaip su rinkos stebėsena ar konkurentų analize? Ekonominės aplinkos vertinimu? Klientų mokumo vertinimu? Ar tai irgi tenka daryti?
– Taip. Rinka stebima visuomet, reaguojama į jos svyravimus, analizuojama kitų įmonių praktika ir galimybės. Prieš teikiant savo paslaugas naujose vietose, pirmiausia įvertinamos visos galimybės ir galimos grėsmės. Kaip ir visos įmonės, įvertiname, koks yra kliento mokumas.
– Nuolatinė finansų analizė ir rinkos stebėsena, be abejo, būtina, o kaip sekasi tvarkytis su aplinkos tausojimu tvarkant antrines žaliavas?
– Visos antrinės žaliavos, patekusios į mūsų atliekų tvarkymo įmonę, dar kartą surūšiuojamos, po to presuojamos ir išvežamos perdirbti. Kiek žaliavų bus perdirbta priklauso nuo to, ar žmonės sąžiningai surūšiuoja atliekas ir ar sąžiningai naudoja rūšiavimo konteinerius.
Nacionalinė darnaus vystymosi politika akcentuoja, kad šiuolaikinės valstybės ir visuomenės raidos kelias remiasi trimis elementais – aplinkos apsauga, ekonomine ir socialine gerove. Tad labai svarbu, kad įmonių ekonominis augimas būtų lygiaverčiai siejamas ir su aplinkos tausojimu. Beje, aplinkos tausojimas susijęs ne tik su taupiu gamtinių išteklių panaudojimu, bet ir su atliekų rūšiavimu bei antriniu jų panaudojimu, o tai didžiąja dalimi priklauso ne tik nuo kiekvienos įmonės, bet ir asmeniškai nuo kiekvieno iš mūsų. Kaip mes elgsimės su gamta, su mus supančia aplinka, tokios bus ir pasekmės.
Kalbėjosi Virginija Klusienė
