Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad DI taikymai profesinio mokymo švietime dar tik pradeda savo kelią, bet manau, kad jie bus labai aktualūs rengiant, pavyzdžiui, medžio apdirbimo specialistus, santechnikus, vairuotojus ir kitus įvairių pramonės sričių darbuotojus. Šiose srityse susiduriama su automatizavimu, kur žmogaus veikla papildoma ar pakeičiama DI.
Tačiau, nereikėtų baimintis dėl to, kad DI pakeis visą žmogaus darbą pramonėje ir paprastam darbininkui nebus ką veikti. Taip nebus, nes DI tik papildys ir palengvins žmogaus veiklą. Planuojama, kad DI galėtų pakeisti itin varginančias, fiziškai sunkias ar rutinines žmogaus užduotis.
Atsiras naujų profesijų, o kai kurios dabartinės, žinoma, išnyks, bet mes akcentuojame tai, kad DI ir žmonės gali dirbti kartu, papildydami vieni kitus. DI nepakeis žmonių, bet mokantys naudotis automatizuotomis sistemomis turės didelį pranašumą.
Tad profesinės mokyklos kaip tik ir yra ta vieta, kur turi būti atnaujinamos dabartinės studijų programos arba sukuriamos naujos, pritaikant jas rengti specialistus darbui su naujos kartos automatizuotais įrenginiais ir išmaniosiomis mašinomis, mokėti tas mašinas valdyti.
– Tarkime, kad turime viešojo transporto priemonės, pavyzdžiui, autobuso įrangą, suprogramuotą dirbti be vairuotojo. Kiek tai realu?
– Realu yra labai daug kas, ko imasi žmogaus protas. Ne taip seniai automobilius be vairuotojo galėjome priskirti tik fantastikos sričiai, bet pasaulyje jau yra sukurtų (pavyzdžiui, „Google“ ar „General Motors“) automobilių prototipų, galinčių riedėti gatvėmis be vairuotojo įsikišimo.
Tačiau tokių „protingų“ viešojo transporto priemonių, kuriomis keliautų per 30 ar per 50 keleivių vienu metu ir kurios plačiai galėtų važinėti mūsų gatvėmis be vairuotojų, manau, dar reikės palaukti.