Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto tyrėjas bei Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) profesorius Tomas Tamulevičius dalyvauti projektinėje veikloje pradėjo dar 2006 – 2007 metais. Nuo to laiko vykdyti moksliniai projektai tyrėjui leido ne tik įsteigti įmonę, bet ir rasti ilgalaikių partnerių.
Dėka KTU mokslininkų ir tyrėjų, universitetas aktyviai dalyvauja įgyvendinant tarptautinius ir nacionalinius mokslo tyrimų plėtros projektus. Tyrėjai, kurie noriai įsitraukia į projektinę veiklą garsina universitetą ir kuria išliekama vertę.
Praėję metai tyrėjui T. Tamulevičiui buvo sėkmingi – teikta paraiška „Antivirusinėmis savybėmis pasižymintys filtrai su metalų ir jų oksidų nanostruktūromis (AntiVirus-21)“ gavo finansavimą, todėl nuo 2021 m. lapkričio mėnesio KTU kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) ir UAB „Altechna R&D“ pradėjo vykdyti bendrą projektą.
Apie projektams kilusias idėjas, tarptautinę mokslininkų bendruomenę bei patirtis vykdant projektinę veiklą kalbamės su T. Tamulevičiumi.
– Viskas prasideda nuo idėjos. Taigi, kaip ir kur gimsta idėjos moksliniams projektams?
– Idėjų, kaip ir visi kolegos, semiuosi iš naujausių mokslinių publikacijų, konferencijų pranešimų, naujienlaiškių ir diskusijų su verslo atstovais bei mokslininkais užsienyje ir Lietuvoje. Kartais idėjos gimsta susitikimų metu KTU „Santakos“ slėnyje, o kartais per iškilmingą vakarienę tarptautinėje konferencijoje. Norėtųsi, kad projektų paraiškas nuolatos būtų galima rengti vien tik tomis temomis, kuriose turi daugiausiai patirties ir įdirbio, tačiau dažnai įvairios aplinkybės, „mados“ moksle ir finansuojančių agentūrų siūlomos gairės nulemia išmėginti gretutines tyrimų kryptis.
– Kas labiausiai motyvuoja teikti projektines paraiškas ir dalyvauti projektinėje veikloje?
– Pirmiausia, motyvuoja noras varžytis idėjomis konkurse, kuriame projektų vertintojai ir ekspertai lygina bei reitinguoja visų mokslininkų iniciatyvas ir jų indėlį į srities raidą. Pačios geriausios idėjos yra atrenkamos, o vėliau, nugalėjus konkurse, įgyvendinamos su projekto komanda. Aktualu ir naujos finansinės galimybės, nes tai dažniausiai leidžia pritraukti naujų žmonių, įgyti trūkstamų priemonių mokslinių projektų vykdymui. Jeigu projektas vykdomas kartu su partneriais, paprastai, atsiranda daug platesnės tyrimų galimybės bei aktualesnis jų pritaikomumas. Bendradarbiaujant su verslu atsiranda galimybė idėjas realizuoti iki produkto.
– Jūsų patirtis bendradarbiaujant su verslo įmonėmis: išmoktos pamokos, įgyta geroji patirtis?
– Reikia pripažinti, kad didžiausias iššūkis – rasti įmones, kurioms mūsų tyrimai būtų tiesiogiai įdomūs ir aktualūs jų versle, nes jie ne visuomet gali būti taikomieji. Tačiau paskutiniais metais sulaukėme susidomėjimo iš verslo atstovų tiek dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbų, tiek dėl bendradarbiavimo projektinėse veiklose. UAB „Optonas“ yra susidomėjusi mokslinėje grupėje vystomomis nanokompozitinėmis dangomis, kurių kūrimą finansavo Europos kosmoso agentūra, o kartu su UAB „Sanpharm“ ir pumpurine įmone UAB „Nanoversa“ vykdomame biotechnologijų plėtros projekte yra kuriami kvėpavimo takų infekcijų diagnostiniai testai, kuriuose bus pritaikomos mūsų cheminiais bei foto fizikiniais metodais sintezuojamos nanodalelės.
Bendradarbiaujant su verslo įmonėmis svarbu atvirumas ir vienas kito supratimas. Verslas dažnai turi nepasvertų lūkesčių akademinės institucijos atžvilgiu, tačiau gerai parengus bei aptarus tyrimų planus viskas įgyvendinama gana sklandžiai ir bendradarbiavimas dažnu atveju būna tęstinis.
– Ką patartumėte norintiems dalyvauti tarptautinėse mokslo projektų programose ir teikti paraiškas kartu su tarptautiniais partneriais? Nuo ko pradėti?
– Mokslininkų bendruomenėje labai svarbu tinklaveika, pažintys ir tarpusavio pasitikėjimas. Dažniausiai visi yra geranoriški ir atviri bendradarbiavimui, tačiau visuomet iššūkis yra rasti kuo vieni kitus galime papildyti. Dažnai partnerių pasirinkimą sufleruoja ir patys kvietimai, kurie kartais reikalauja konkrečios šalies partnerių atstovų, tam tikrais atvejais pačius Lietuvos tyrėjus priskiria besivystančių šalių grupei ir kviečia burti partnerystes su pažangiųjų šalių institucijomis.
Svarbiausia yra rasti patikimų partnerių, kurie būtų motyvuoti ir nusiteikę skirti laiko bei pastangų rengiant bendrą paraišką. Yra tekę parašyti laišką, ar paskambinti potencialiam, iki tol nepažinotam partneriui vien dėl to, kad maniau, jog jis puikiai tinka ir tai pasiteisino. Tačiau mūsų grupės patirtis rodo, jog tarptautinių projektų paraiškos dažniausiai gimsta iš ankstesnio produktyvaus akademinio bendradarbiavimo.
Universitete visi stengiamės būti bendruomeniški, keičiamės informacija. Esu dėkingas kolegoms, kurie mane ne kartą supažindino su potencialiais partneriais, pasidalino savo kontaktais, todėl ir pats stengiuosi siūlyti projektiniam bendradarbiavimui kitų tyrėjų grupes, jei tik manau, kad jie darbą galėtų atlikti geriau.
– Pagrindiniai akcentai, kurių, jūsų manymu, reikia norint parengti sėkmingą projekto paraišką?
– Aktuali idėja, tyrėjų grupės įdirbis srityje, kurioje rengiama paraiška, aktualiomis kompetencijomis partnerystę papildantys suinteresuoti partneriai ir pakankamai laiko projekto paraiškos parengimui.
