Lazerių srityje dirbantis KTU MGMF alumnas: ateityje – vis nauji lazerių taikymai

Svarbiausios | 2021-04-22

Lazerių technologijos vis labiau skverbiasi į įvairias mokslo, pramonės, medicinos sritis. KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) absolventas medžiagų technologas Marius Lazdauskas tikina, kad lazerių pritaikomumas itin populiarėja, tad auga ir specialistų, gebančių juos kurti, gaminti ir testuoti, poreikis.

– Mariau, nuo pirmojo pagaminto lazerio Lietuvoje, valdomo elektroniniu spinduliu,  praėjo  kiek daugiau nei penkiasdešimt metų. Vėliau sekė radijo bangų generavimas kvantiniais metodais, femtosekundinė daugiaspalvė lazerinė sistema ir t. t. Dabar jūs gaminate  miniatiūrinius nanosekundinius lazerius, pasižyminčius didžiule impulsų energija ir vieno dažnio veikimu, taip pat  autonominius pikosekundinius lazerius ir kt. Koks Jūsų gaminamų lazerių praktinis pritaikomumas? Kokiose pramonės ar mokslo srityse jie populiariausi?

– Pastaruoju metu lazerių pritaikomumas itin populiarėja – jie naudojami medicinoje, automobilių pramonėje, karyboje, medienos apdirbimo įmonėse ir kt. Mūsų gaminamų lazerių pritaikomumas taip pat labai platus, juos galima naudoti Ramano spektroskopijoje, medžiagotyroje, mikroskopijoje, integruoti į jutiklius, jie gali būti naudojami ir kaip maitinimo šaltiniai kuriant galingesnius lazerius. Kadangi jie yra labai maži ir kompaktiški, tai pritaikomumas ir paklausa yra didelė.

Marius Lazdauskas KTU
Marius Lazdauskas

– Kaip Jūs paaiškintumėte, kodėl reikėtų rinktis, pavyzdžiui, termiškai ir optiškai valdomus lazerinius modulius, o ne cilindrinius lazerinius? Kuo jie yra pranašesni už pastaruosius?

– Termiškai ir optiškai valdomi lazeriai neabejotinai yra pranašesni ir našesni, nes jie paprasčiau valdomi, reikalaujantys kur kas mažesnės priežiūros ir turintys didelę veikimo trukmę, kadangi pats lazerinis diodas gali šviesti tūkstančius valandų. Temperatūra galima valdyti tiek spektro, tiek spindulio parametrus; optiniai komponentai taip pat leidžia šiuos visus parametrus valdyti preciziškiau, o lazerinei spinduliuotei suteikiama poliarizacija.

Be to, jie turi gerą lazerinės spinduliuotės intensyvumo pasiskirstymą pluošte bei spektrines charasteristikas, nereikalauja tiek daug vietos, kiek cilindriniai moduliai, nereikia keisti dujinės terpės cilindruose ir neeikvoja tiek daug elektros, taigi, jie visomis prasmėmis pranašesni už cilindrinius lazerinius modulius. Žinoma, yra sritys, kuriose naudojami ir cilindriniai lazeriai – lazerio tipas labai priklauso nuo srities, kurioje jis bus taikomas, bet, manau, kad prioritetinė vieta  visada bus teikiama termiškai ir optiškai valdomiems lazeriams.

– Kaip Jums pačiam sekėsi integruotis į naujų technologijų darbo rinką? Ne paslaptis, kad dirbate aukštųjų technologijų  „Integrated Optics“ komandoje, gaminančioje lazerinius šaltinius spektroskopijai, diodinius lazerius, nanosekundinius Q jungiklių lazerius ir kt. Žvelgiant iš šalies – tai turėtų būti labai įdomu, o kaip yra iš tikrųjų? Gal galėtumėte šiek tiek plačiau papasakoti apie savo veiklą šioje įmonėje ir kuo joje gali būti naudingi medžiagų technologai?

– Integruotis į aukštųjų technologijų sritį nebuvo sunku, kadangi Lietuvoje tikrai yra nemažai įmonių, kuriose galėjau pritaikyti savo įgytas žinias. Dėl integracijos, tai aš manau, kad labai daug kas priklauso nuo paties žmogaus. Reikia suprasti ir suvokti, kad universitetas duoda žinias, o praktika jas išmoko taikyti, todėl svarbiausia studijuojant suprasti, į kurią sritį tu nori eiti. Yra daugelis labai stiprių įmonių, kuriose galima pritaikyti ir medžiagų inžinerijos žinias, tačiau suteiktos elektronikos, fizikos, chemijos žinios gali padėti įsitvirtinti ir  kitose srityse.

Darbo įdomumas didele dalimi priklauso nuo paties žmogaus požiūrio, jo motyvacijos, iniciatyvumo ir smalsumo. Pavyzdžiui, aš dirbu testavimo inžinieriumi aukštųjų technologijų įmonėje, kur tikrinu lazerių kokybę, parametrus ir atlieku kitus darbus. Aš manau, kad jeigu esi smalsus ir  nori žinoti, kaip vienas ar kitas lazeris veikia, o jeigu neveikia, tai kodėl neveikia, kur galėjo įsivelti klaida ir kaip ją ištaisyti – tau toks darbas bus tikrai įdomus.

Na, o medžiagų technologų nauda čia vienareikšmiška – augant lazerių pritaikomumui įvairiose srityse, auga ir specialistų, gebančių juos kurti, gaminti ir testuoti, poreikis.

Kaip Jūs manote, ar MGMF  medžiagų technologai pajėgūs įsilieti į naujų technologijų kūrimą, jų gamybos plėtrą įvairiose pramonės, tarp jų ir lazerių,  srityse?

– Žinoma, juk studijuojant atliekama nemažai laboratorinių darbų, kurių metu ne tik susipažįstama su modernia aparatūra, jos valdymu, bet ir mokomasi išmoktą teoriją taikyti praktiškai. Pats Universitetas turi priemonių specializuotis daugelyje sričių, tarp jų ir lazerių, kadangi turi savo „Mokslo slėnio“ laboratorijas, kuriose yra įvairios laboratorinės įrangos, leidžiančios dirbti su medžiagotyra,  įvairių dangų kūrimu, užnešimu ir kt. tyrimais.

Be to, paskutiniais studijų metais yra privaloma dviejų mėnesių baigiamoji praktika, kur studentai turi puikią galimybę realioje įmonėje išbandyti įgytas žinias praktiškai, tarp jų ir kuriant naująsias technologijas ar jas taikant.

– Mariau, dabar, kai po studijų baigimo praėjo šiek tiek laiko, kaip jas vertinate? Kuo Jums jos buvo naudingos? Ar pasirinkta studijų programa pateisino Jūsų lūkesčius startui į lazerių pasaulį? Ar visi studijų iššūkiai buvo lengvai įveikiami? Ką išsinešėte vertingiausio?

– Studijas vertinu palankiai, jos tikrai perspektyvios ir pateisino lūkesčius. Man labai patiko mokymosi aplinka ir patys dėstytojai, jų betarpiškas bendravimas su studentais, skatinimas ne „iškalti“, bet suprasti,  išmąstyti ir rasti kūrybiškus problemos sprendimus, nebijoti diskutuoti ir kelti įvairius klausimus.

Mokslai, žinoma, nebuvo patys lengviausi, bet tikrai  įveikiami, buvo suteiktos visos galimybės gilinti žinias ir tobulėti.  Iš Universiteto išsinešiau labai daug žinių, be kurių neįsivaizduoju savo darbo, bet labai vertinu ir jaukią, draugišką, įkvepiančią MGMF atmosferą.

– Jeigu reikėtų paaiškinti moksleiviui, dar tik besirenkančiam savo profesinį kelią, kas tai per studijos? Kas slypi po jų pavadinimu? Ir kuo jos galėtų sudominti jauną žmogų?

– Medžiagų ir nanotechnologijų ar Medžiagų fizikos ir nanotechnologijų studijos, mano manymu, yra labai įvairiapusiškos, o po jų pavadinimu slypi mokslo revoliucija ir ateities pasaulis, nes tai naujų medžiagų sukūrimas, jų tyrimai ir  panaudojimas sprendžiant įvairias inžinerines problemas pramonės ar verslo srityse.

Dar tik planuojantiems savo profesinę ateitį  siūlyčiau pasidomėti dėstomais moduliais ir apie ką bus pačios studijos. Labai vertinu šių studijų įvairiapusiškumą, įgytos žinios suteikia galimybę dirbti aukštųjų technologijų srityse, o darbo pobūdis, tikslai ir tolesnė veikla jau priklauso nuo paties studento gebėjimų ir jo pasirinkimo. Tad jeigu jauni žmonės domisi nanotechnologijomis, išmaniosomis medžiagomis ar naujų technologijų kūrimu ir jų praktiniu taikymu, tai šios studijos kaip tik apie tai.

– Kokia, Jūsų manymu, lazerių pramonės perspektyva Lietuvoje? Optimistinė? Lazeriai tampa vis labiau paklausūs? Naujų specialistų čia dar vis reikia?

– Pastaruosius dvejus metus Lietuvoje geriausiu darbdaviu yra pripažinta Lietuvos lazerių įmonė ir manau, kad tai pats geriausias atsakymas apie lazerių pramonės perspektyvą. Visose įmonėse Lietuvoje, susijusiose su lazerių  technologija,  apyvarta auga, o ir visame pasaulyje lazerių panaudojimas, gamybos paklausa, ypač medicinoje, didėja. Kadangi tampa vis lengviau integruoti lazerius reikiamose srityse, gamybos procesų efektyvumą lazeriai gali padidinti labai stipriai (sunku minėti faktais, kadangi tai labai priklauso nuo naudojamos srities). Tačiau patys lazeriai yra ekonomiški, reikalaujantys mažai priežiūros, ilgaamžiški ir patikimi prietaisai, jų parametrų įvairovė gali būti labai didelė, pačios sistemos tobulėja kiekvienais metais. Tad lazerių ir lazerinių įrenginių bei jų komponentų paklausa tikrai augs, o tai reiškia, kad augs ir specialistų poreikis.

Kalbėjosi Virginija Klusienė

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku