© LRT.lt
Kristalais dekoruotas lipdukas turėtų padėti apsisaugoti nuo neigiamos telefono spinduliuotės. Tai viena iš populiariausių prekių internete, neva apsaugančių nuo elektromagnetinės spinduliuotės priemonių rinkoje. Dar keletas tokio tipo produktų, kuriuos galima rasti internete: antklodė, specialūs skydai, įrenginiai, taip pat norimą konstrukciją galima susimeistrauti pačiam – įsigijus specialios medžiagos ritinį.
Lietuviškas puslapis efshield.com taip pat siūlo įsigyti įrangą, kuri esą padėtų apsisaugoti nuo neigiamos mobiliųjų telefonų įtakos. LRT FAKTAI aiškinasi, ar, nusipirkus tokį įrenginį, išsipildo gamintojų pažadai ir ar apskritai verta saugotis nuo savo įrenginių.
Gąsdina lėta mirtimi
Gamintojai siūlo įsigyti du produktus: telefono apsaugą ir apsaugą interneto maršruto parinktuvui. Nors neatskleidžiama, kokia tiksliai technologija naudojama, patys prietaisai primena paprastas dėžutes, maitinimo laidų neturi.
Puslapis sudaro įspūdį ir atvirai teigia, kad siūlomi produktai yra paremti fizikos mokslu.
Kad tokio įrenginio reikia, puslapyje tikinama teigiant, kad belaidį ryšį galima vadinti „tyliuoju žudiku“.
Argumentuojama, kad saugotis nuo elektromagnetinių bangų svarbu, ir pateikiamas mikrobangų krosnelės pavyzdys: esą kūnas ryšio prietaisų veikiamas panašiai kaip šildomas maistas.
Pardavėjų feisbuko puslapyje aprašomas toks neigiamas elektromagnetinių bangų poveikis: nuovargis, galvos skausmas, išsiblaškymas ar vėžinės ligos, ir kad itin neigiamai bangos esą veikia vaikus.
Be to, feisbuko grupėse, kuriose platinama informacija apie 5G ryšio žalą, kai kuriuose įrašuose pasisakoma ir prieš sprendimą Lietuvoje didinti elektromagnetinės taršos normas.
Kaip kūną veikia spinduliuotė?
Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto lektoriaus dr. Beno Gabrielio Urbonavičiaus teigimu, mokslinėje bendruomenėje sutariama, kad elektromagnetinė telefonų ir kitų įrenginių spinduliuotė išties veikia organizmą – nežymiai pakelia temperatūrą, bet kol kas dar nėra tyrimų, atliktų stebint poveikį ilgą laiką, todėl oficialiai neteikiamos nei palankios, nei nepalankios išvados.
„Vienintelis biologinis poveikis – kad šildo mūsų kūną tose vietose, kur spinduliuotė mus kerta. Kiek tas šiluminis poveikis yra neigiamas ar kokių gali turėti neigiamų pasekmių, niekas dar nežino“, – aiškina mokslininkas.
Pasaulio sveikatos organizacijos atstovė dr. Emilie van Devent er, lapkritį kalbėdama Rygoje vykusiame Baltijos šalių 5G ekosistemos forume, pabrėžė, kad kol kas galima remtis tik trumpo laikotarpio tyrimais. Anot jos, šiuo metu trūksta duomenų, kurie matuotų poveikį sveikatai, kai mobilusis telefonas naudojamas, pavyzdžiui, 15 metų.
„Šiuo metu tyrimai nepateikia nuoseklių įrodymų, kad radijo bangų poveikis sukelia kokių nors kitų padarinių nei audinių šilimas.
Tyrimai nepagrindė, kad yra priežastinis ryšys tarp susidūrimo su elektromagnetine spinduliuote ir pacientų jaučiamų simptomų, arba vadinamojo elektromagnetinio jautrumo, – teigė specialistė (elektromagnetinis jautrumas – mokslu nepatvirtintas tariamas jautrumas elektromagnetiniam laukui – LRT).
Telefonų spinduliuotė – ne rentgenas
B. G. Urbonavičius atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai klaidingai supranta, kas apskritai yra spinduliuotė. Į elektromagnetinių spindulių spektrą patenka tiek radijo bangos, tiek akimi matoma šviesa, tiek mikrobangos ir tik dalis spektro yra rentgeno ar gama spinduliai.
Būtent ši dalis fizikoje vadinama jonizuojančia spinduliuote ir sukelia neigiamą efektą organizmui.
„Ta [telefonų] spinduliuotė nėra tokia, kaip mūsų buitiškai vadinama radiacija, kur siejame su reaktoriais ir rentgeno spinduliais, tai visiškai kita spinduliuotė, visai kitokios energijos turi, visai kitą poveikį“, – sako B. G. Urbonavičius.
Tačiau įvairių esą apsaugančių prietaisų gamintojai kalba apie būtent „elektromagnetinės spinduliuotės“ žalą ir siūlo saugotis ir nuo nejonizuojančios spinduliuotės.
Saugojimosi nauda abejotina
B. G. Urbonavičiaus teigimu, net ir teorinė skydo, apsaugančio nuo telefono ar maršruto parinktuvo spinduliuotės, nauda abejotina, nes bangos, susidūrusios su kliūtimi, sklinda ir toliau, ypač jei bandytume uždengti maršruto parinktuvą, kuris spindulius skleidžia ne tiesiai kaip telefonas, o į visas puses aplink.
Pasak jo, labiausiai tikėtina, kad apsaugančio skydo viduje yra metalo plokštelė arba tinklelis, blokuojantis spindulius. Tikrai efektyviai ryšį blokuoja tik specialūs prietaisai, taip pat skleidžiantys priešingas bangas.
Jo manymu, tokia technologija yra neteisinga dviem aspektais.
„Spindulių vis tiek bus aplink, nes blokavimas nesukuria plačios zonos, kur spinduliuotės nebūtų. Lokaliai, prie pat blokuojamo šaltinio spinduliuotės nebus, tačiau šiek tiek nutolus ta spinduliuotė vėl pasirodys dėl atspindžių ir difrakcijos. Galų gale, jei pridengsime vieną įrenginį, spinduliai mus pasieks iš kitų šaltinių“, – aiškino KTU mokslininkas.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad telefonų bei kitų įrenginių poveikis visų pirma yra reguliuojamas įstatymais.
„Visi šie įrenginiai griežtai reglamentuojami, kiek tos galios gali skleisti. Šiuo metu Lietuvoje ketinama padidinti, suvienodinti elektromagnetinės taršos normas, kurios iki šiol buvo vienos griežčiausių Europoje.
Kadangi gamintojai taikosi prie griežčiausių normų, tai įrenginiai turi atitikti net ir lietuviškus standartus. ES įrenginiai irgi patenka į griežtą reglamentavimą, tai, jei tikėtume inžinierių ir mokslininkų rezultatais, kurie pagrįsti ilgalaikiu stebėjimu, mūsų įrenginiai atitinka griežtus spinduliuotės standartus“, – teigia jis.
Jo manymu, daliai visuomenės nesuprantant, kaip veikia technologijos, lengva atsirasti ir manipuliacijoms bei pelno ieškotojams, siūlantiems neva nuo technologijų saugančias priemones.
„Tai vadinamasis technology gimmick [technologinė apgaulė]“, – įsitikinęs mokslininkas.
Ką rodo testo rezultatai?
B.G. Urbanavičius pasiūlė parduodamą technologiją įsigyti ir išbandyti.
Pasak jo, tai – 3 milimetrų storio konstrukcija, kurios viduje yra plonas aliuminio folijos sluoksnis.
Skydų bandymai su maršruto parinktuvu ir telefonu, pasak mokslininko, neparodė, kad spinduliuotė būtų reikšmingai sumažėjusi. Pavyzdžiui, prie pat skydo maršruto parinktuvo spinduliuotė iš tikrųjų sumažėja apie 14 proc., tačiau nutolus vos per porą žingsnių, sumažėjimas nesiekia 1 procento.
Be to, nors gamintojų pateikiamame demonstraciniame filmuke matyti, kad skydas veikia ir spinduliuotė mažėja, mokslininkas teigia, kad toks pat rezultatas gali būti pasiekiamas ir patraukus interneto maršruto parinktuvą vos per 20 cm nuo spinduliuotės matuoklio.
Jis atkreipė dėmesį ir į dar kelias galimas manipuliacijas demonstraciniuose gamintojų filmukuose, pavyzdžiui, įrenginių spinduliuotė matuojama vos juos įjungus – tada, kai jie trumpam nedirba įprastu režimu, demonstraciniame vaizdo įraše telefonas įjungtas „hotspot“ režimu, kai pats telefonas skleidžia belaidį interneto ryšį. „Tokia demonstracija nėra geras įprastinio išmaniojo telefono naudojimo pavyzdys“, – teigia B. G. Urbonavičius.
LRT FAKTAMS po šio straipsnio publikavimo pavyko susisiekti su gaminio pardavėjais. Jie teigė produktą gaminantys Lietuvoje, idėja kilo radus informacijos apie elektromagnetinių spindulių žalą. Paprašyti pakomentuoti atliktų bandymų rezultatus ir tai, kad spinduliuotė nutolus nuo skydo nesilpnėja, atstovai sakė, kad jie neturi tikslo įsiūlyti savo nuomonės, o produktas esą yra skirtas saugotis nuo spinduliuotės prie pat šaltinio.
VERDIKTAS
Pseudomokslas
Nors telefonai ir interneto maršruto parinktuvai skleidžia elektromagnetines bangas, kurios iš tikrųjų organizmą veikia panašiu principu kaip mikrobangos, mokslininkai priemones, neva turinčias apsaugoti, vertina skeptiškai dviem atžvilgiais. Pirmiausiai, nėra patvirtinta, kad šios bangos turi reikšmingą poveikį sveikatai ir gali sukelti tam tikrus susirgimus. Antra, kaip paaiškėjo ir atlikus eksperimentą su siūlomomis prekėmis, reali tokio prietaiso nauda ir slopinimas nėra reikšmingai dideli, ypač turint omenyje, kad paprastai mus pasiekia daugybės kitų prietaisų bangos.
