Matematikos studijos nėra vienos iš lengviausių, bet jų naudą ir svarbą įvertina ne tik kiekvienas absolventas, baigęs šias studijas, bet ir kiekvienas darbdavys, į kurio vadovaujamą įstaigą įsilieja matematikas. Kodėl? Apie matematikos studijas ir matematikų populiarumą darbo rinkoje kalbamės su KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto absolvente Indre Starevičiūte.
– Indre, Jūs baigėte Taikomosios matematikos bakalauro ir magistro studijas. Jauni žmonės kartais nueina lengvesniu keliu, nesiryžta rinktis fundamentaliųjų mokslų, – galbūt baiminasi, kad bus labai sunku, gal šiek tiek nepasitiki savo jėgomis, nors mokykloje tikslieji mokslai sekėsi gerai. Žvelgdama retrospektyviai į savo studijas, kaip galėtume jas apibūdinti – iš tiesų buvo labai sunku? O gal tik pradžioje baimės akys didelės?
– Studijų pradžia tikrai nebuvo lengva: programavimas, fizika, negirdėtos matematinės teorijos (raidžių buvo daugiau nei skaičių!)… Viskas nauja ir kitokiame lygyje nei mokykloje – padirbėti tikrai reikėjo, bet tai buvo pati tobuliausia iki tol man žinoma smegenų mankšta.
Bet prabėgus pirmiems studijų metams pripranti prie mokymosi tempo, supranti sistemą ir toliau judėti žymiai lengviau. Manau, kad produktyvios studijos reikalauja laiko ir svarbiausia – noro mokytis. Fundamentalieji mokslai suteikia tikrai daug žinių ir loginio mąstymo. O tai supranti ir įvertini pradėjęs dirbti.
– Gal galėtumėte prisiminti, kokie studijų dalykai patiko labiausiai? Kokie buvo naudingiausi ir be kurių žinių neišsiverstumėte savo darbinėje veikloje?
– Bakalauro studijose patiko geometrija – galbūt dėl to, kad buvo gana lengvai suprantama ir bent šiek tiek priminė mokyklos lygį. Labai gerai atsimenu, kad didžiausias siaubas buvo – programavimas. Bet tai turbūt vienas iš reikalingiausių modulių, kurio pagrindus naudoju ir darbinėje veikloje. Taip pat, daug naudingų ir šiuo metu naudojamų žinių suteikė ir tikimybių teorijos, duomenų bazės, matematinės statistikos ir duomenų analizės moduliai. Iš tiesų, visi moduliai yra susiję ir kai kuriuos iš jų mielai pakartočiau dabar, kai tikrai žinau, kad jie yra puikiai pritaikomi.
– Pasinaudojusi Erasmus+ programa kurį laiką studijavote Londono Louborou universitete. Ką Jums davė ši patirtis? Ar studijos Louborou universitete stipriai skiriasi nuo studijų KTU? Kaip ten studentai leidžia laisvalaikį?
– Erasmus+ studijos buvo viena iš įsimintiniausių studijų patirčių. Galiu pasakyti, kad mokytis tikrai reikėjo ne mažiau nei Lietuvoje, tačiau mokymasis užsienyje suteikia daug savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi. Studijuodama užsienyje supratau, kad studijos KTU yra tikrai aukšto lygio – modulių kokybė panaši, tik studentų kiekis Anglijos universitete buvo daug didesnis. Studentai ten yra laisvesni, aktyvesni ir nebijo klausti bei diskutuoti. Kadangi pats Louborou miestelis yra vadinamas studentų miesteliu, tai laisvalaikis ten tikrai aktyvus ir nenuilstantis – daug galimybių užsiimti įvairiomis sporto šakomis ar menine veikla. Pavyzdžiui, aš įsiliejau į Louborou universiteto badmintono komandą ir atstovavau universitetui ne vienose varžybose. Louborou yra biblioteka, kultūros centras, daug barų, kavinių ir kitų jaunimo mėgstamų pasilinksminimo vietų, kurios netyla kiekvieną vakarą.
– Nors pasaulis vis dar sukaustytas koronaviruso pandemijos, bet kelionės jau po truputį atgyja. Ar rekomenduotumėte mūsų studentams pasinaudoti tarptautinių studijų mainų programa ir kodėl?
– Manau, kad kiekvienas studentas turi išnaudoti šią galimybę ir išsirinkti šalį bent pusmečiui, kur nuvyktų studijuoti pagal tarptautinių studijų mainų programą. Tai nėra lengvas procesas, bet grįžę – tikrai įvertinsite gautą neįkainojamą patirtį. Ši galimybė aktuali pačiam studentui, nes tarptautinės studijos suteikia platesnį mąstymą, leidžia įvertinti turimas studijas, įgauti tarptautinės patirties, sutikti naujų ir įdomių žmonių bei patobulinti užsienio kalbos įgūdžius. Jeigu tik galėčiau, tai į Louborou važiuočiau dar kartą, nes tai – jaunystės miestas ir jame liko labai daug gražių prisiminimų apie studentišką gyvenimą.
– Ar turima užsienio studijų patirtis turėjo įtakos renkantis darbą? Kaip apskritai klostosi Jūsų karjera? Ką šiuo metu veikiate?
– Darbinantis praleistas laikas užsienio universitete buvo vertinamas kaip pliusas, – kiekvienas mano sutiktas darbdavys į studijas užsienio universitete žvelgė itin palankiai, nors tai ir nebuvo pagrindinė įdarbinimo priežastis. Visų studijų metu – tiek MGMF, tiek užsienio universitete –sukauptos žinios leido gana laisvai jaustis ieškant darbo. Darbdaviai vertina matematikos absolventus dėl jų loginio mąstymo, kruopštumo ir imlumo naujoms užduotims. Ne retai tenka sutikti įmones, kurios turi įdarbinę bent vieną studentą, baigusį Taikomosios matematikos studijas MGMF, ir plečiantis komandai, ieško darbuotojo būtent iš šios srities ir būtent KTU.
Aš savo karjerą pasukau duomenų analitikos keliu. Pastaruoju metus vis populiarėjant duomenų analitikos mokslui ir įmonėms suprantant, kad duomenys yra labai galingas šaltinis, kurį reikia išnaudoti – nusprendžiau pasukti šia linkme. Šiuo metu dirbu duomenų analitike tarptautinėje kompanijoje ir sėkmingai taikau universitete įgytas žinias.
– Jūsų darbinė veikla prasidėjo dar studijuojant. Matematika – rimtas mokslas, ar darbas netrukdė studijoms? Kaip sekėsi viską suderinti?
– Galbūt bakalauro studijose reikia skirti daugiau laiko mokslams, ypač pirmus dvejus metus. Bet vėliau, jei turi gerus pagrindus – mokslas ir darbas yra suderinami dalykai. Dažniausiai darbdaviai palankiai žiūri į sesijos ir atsiskaitymo periodus, todėl iš anksto susitarus, viską tikrai įmanoma suderinti.
– Kokie šilčiausi su studijomis susiję prisiminimai? Kokie MGMF dėstytojai paliko Jums didžiausią įspūdį ir kodėl?
– Studijos tikrai geras laikotarpis – visos šventės, sporto galimybės ir sutikti žmonės įsimena ilgam. Man turbūt daug davė atstovavimas universiteto badmintono komandai – kelionės, varžybos ir geras laikas bei atsipalaidavimas po studijų.
O iš MGMF dėstytojų galiu įvardinti doc. dr. Kęstutį Lukšį – labai geras dėstytojas, kuris visada atranda laiko konsultacijoms, yra savo srities specialistas, aiškiai ir šiuolaikiškai veda paskaitas ir buvo puikus mano baigiamojo darbo vadovas. Taip pat doc. dr. Vytautas Janilionis – tai dėstytojas, kuris atsimena visus studentus ir labai šiltai su visais bendrauja.
– Ko palinkėtumėte mūsų studentams, o taip pat ir kitiems jauniems žmonėms, dar tik ieškantiems savojo kelio?
– Mėgaukitės studijų procesu – visos sunkiausios sesijų akimirkos vėliau pasimiršta, o sunkiausi moduliai pasirodo pritaikomi. Tad domėkitės darbo rinka ir investuokite laiką į mokslą. Studijos yra labai geras metas studijuoti ir studentauti – nepraleiskite nei vieno iš šių etapų! O visa kita susidėstys savaime.
Kalbėjosi Virginija Klusienė
