IT sprendimų įmonė „TeleSoftas“ šiemet pirmą kartą surengė Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto studentams baigiamųjų darbų tvarumo tema konkursą mecenato stipendijoms laimėti. Už geriausius du baigiamuosius projektus įmonė skyrė 1000 eurų – po 500 Eur abiem laimėtojams.
Apie įvykusį konkursą ir jo rezultatus kalbamės su „TeleSofto“ vyriausiuoju technologijų direktoriumi (CTO) Nerijumi Eimanavičiumi ir Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Taikomosios matematikos krypties studijų programų vadove dr. Gintare Vaideliene.
– Pastaruoju metu verslai ir kitos įmonės vis daugiau skiria dėmesio tvarumo temai, ekologijai, gerai darbuotojų savijautai. Ar šio studentų baigiamųjų projektų konkurso tvarumo tema idėja ir buvo Jūsų siekis dar labiau skatinti atsakingumą darnaus vystymosi link?
Nerijus Eimanavičius: – Jūsų išvardinti aspektai mūsų įmonėje, veikiausiai ir visame sektoriuje, yra labai svarbūs. Mes judame tvarumo keliu jau daug metų. Tik anksčiau tai neturėjo vieno bendro pavadinimo ir lūkesčio iš visuomenės ar valstybės. Tvirtai tikime, kad norint darytį pokytį ir priiminėti sprendimus, kurie vienodai apsimoka visuomenei, gamtai ir verslui, reikia turėti atitinkamą mąstyseną, kuri vestų tokių sprendimų link. Su tuo susijęs ir mūsų indėlis į studentų paskatinimą mąstyti ir priiminėti sprendimus taip, kad minėta nauda būtų didesnė. Kuo daugiau mes visuomenėje skatinsime tvaresnius sprendimus ir pačią diskusiją šia tema, tuo tai taps natūralesne praktika. Norėtųsi, kad ateityje visi studentų baigiamieji darbai tu
rėtų tvarią kūrybą ar pokytį, kaip vieną iš aspektų, kuriuos turėtų paliesti, tada bus galima vertinti ir tokių projektų naudą šioje srityje.
– Ar Jūsų įmonė seniai siūlo tvarius sprendimus technologijų pramonei ir verslui? Jei taip, tai kokius? Gal Jums teko domėtis, ar Lietuvos įmonės daug skiria dėmesio tvariems sprendimams?
Nerijus Eimanavičius: – Kaip srities atstovai, kuri per skaitmenizavimą skatina visuotinę pažangą ir keičia mūsų gyvenimo įpročius, visada jautėmės ir jaučiamės atsakingi už tai, kur link ir kaip juda pasaulis. Turime galimybę padėti klientams kurti naujus sprendimus, kurie sutaupo ir sutaupys ateityje labai daug energetinių resursų. Kuriame sistemas, kurios atlieka šimtų kitų sistemų darbą kur kas efektyviau, prisideda prie socialinės gerovės.
– O mūsų studentai ar domisi tvarumo klausimais? Ar į dėstomus modulius jiems integruotos tvarumo ar darnaus vystymosi temos?
Gintarė Vaidelienė: – Taip, taikomosios matematikos krypties pirmosios pakapos studijų programose studentai yra supažindinami su pagrindinėmis kultūrinėmis tendencijomis, formuojančiomis ateities pasaulį, skatinant tvarų vystymąsi. Aukštesniuose pirmosios pakopos kursuose ir studijuojant antrojoje pakopoje studentai susipažįsta su įvairiomis matematikos taikymo sritimis, kurios taip pat gali būti glaudžiai susijusios su tvarumo ir darnaus vystymosi temomis. Pavyzdžiui, matematinis modeliavimas gali būti taikomas aplinkosaugos srityse, padedant suprasti ir prognozuoti įvairius reiškinius, tokius kaip oro tarša, klimato kaita ar ekosistemų dinamika arba įvertinti tam tikrų veiksnių poveikį aplinkai ir pateikti strategijas tvariam aplinkosaugos valdymui. Statistika įvertins įvairius tvarumo rodiklius, kurie leis pateikti rekomendacijas tvarumo politikos formavimui. Optimizavimo metodai gali būti naudojami siekiant rasti optimalius sprendimus, kurie suderintų ekonominę gerovę su aplinkos tvarumo principais. Pavyzdžiui, remiantis skirtingais tvarumo apribojimais gali būti siekiama rasti optimalų energijos suvartojimo planą, arba norint efektyviai atliepti socialinę gerovę – optimizuoti išteklių pasiskirstymą. Šie pavyzdžiai, tai tik labai nedidelė dalis matematikos taikymo galimybių tvarumo ir darnaus vystymosi kontekste.
– Ar daug studentų pasiryžo dalyvauti paskelbtame konkurse ir apie ką jų baigiamieji projektai šia tematika?
Gintarė Vaidelienė: – Dalyvauti konkurse savo darbus komisijai pateikė 13 taikomosios matematikos studijų krypties studentų, kurie savo baigiamuosiuose projektuose nagrinėjo temas, tokias kaip medicininių vaizdų analizė, bankroto procedūros prognozavimas, aplinkosaugos veiksnio įtaka kainų svyravimui, ES klimato kaitos politikos vertinimas šalies konkurencingumui, įmonių finansinės grėsmės, ekonominio aktyvumo modeliavimas, bitkoino vertės stabilumo vertinimas, pacientų mirtingumo rizikos vertinimas ir kt. Šie projektai tik parodo, kaip matematika gali būti pritaikyta sprendžiant realius uždavinius, prisidėti prie efektyvesnio resursų valdymo, verslo sprendimų priėmimo, sveikatos priežiūros tobulinimo ir kitų sričių. Nors konkurse dalyvavo tik 13 studentų, tačiau tai rodo esamą studentų susidomėjimą matematikos ir tvarumo sąsajomis bei potencialą naudoti matematinius metodus sprendžiant praktines problemas.
– Kokiais kriterijais vadovaujantis buvo vertinami konkurso dalyvių darbai? Į ką kreiptas didžiausias dėmesys? Klausimas Jums abiem.
Gintarė Vaidelienė: – Darbų vertinimas vyko keliais etapais, pirmiausia pateiktas paraiškas vertino Taikomosios matematikos krypties komitetas. Dėmesys buvo skiriamas bendrai baigiamojo projekto aktualumui, rezultatų pritaikomumui, inovatyvumui, jo išbaigtumui. Ir tuomet daugiausia vertinimo balų surinkusius keturis darbus perdavėme įmonės atstovams.
Nerijus Eimanavičius: – Prie studentų baigiamųjų darbų vertinimo prisidėjo ir kolegos, kuriems labai gerai pažįstamas mokslo pasaulis bei verslo poreikiai ir iššūkiai. Vertinant darbus vienas iš pagrindinių kriterijų buvo sprendžiamos problemos praktiškumas ir rezultatų pritaikomumas. Gilinomės į tyrimų metodologiją, jų aiškumą bei pagrindimą, gautus rezultatus ir jų potencialą. Visko pagrindinė ašis buvo tvarumo tema. Mūsų išrinkti darbai labiausiai liečia socialinę tvarumo temą ir prisideda prie jo progreso. Matome didžiulį potencialą matematikos, duomenų ir gamtos mokslų sankirtos, kuri yra viena pagrindinių technologijų varomųjų jėgų visuomenės sveikatos srityje.
– Gal galite trumpai papasakoti apie laimėtojų projektus? Kuo jie išskirtiniai?
Gintarė Vaidelienė: – Išskirtiniai ir stipriausi darbai buvo du – vienas Taikomosios matematikos magistro projektas apie pacientų mirtingumo rizikos vertinimą, kuriems diagnozuotas priešinės liaukos vėžys, ir kitas – Didžiųjų verslo duomenų analitikos magistro projektas apie neurologinių sutrikimų sukelto rankų tremoro vertinimą naudojant išmaniųjų technologijų duomenis.
Pirmajame projekte nagrinėjama dažniausiai pasitaikančių onkologinių susirgimų Lietuvoje – tai prostatos vėžiu sergančių pacientų mirtingumo rizikos vertinimo prognozė pasitelkiant mašininį mokymą. Nagrinėdamas šią temą, Taikomosios matematikos absolventas sudarė mašininio mokymosi modelius, kurie gali įvertinti kiekvieno paciento mirtingumo riziką kas mėnesį iki 18 metų po diagnozės, taip pat ir įvertinti mirtingumą nuo kitų priežasčių, pvz., biocheminį pasikartojimą ar metastazių susidarymą.
Didžiųjų verslo duomenų analitiko projekte, kaip jau minėta, kalbama apie neurologinių sutrikimų sukelto rankų tremoro vertinimą naudojant išmaniųjų technologijų duomenis. Absolventas sukūrė sprendimą medicinos srities problemai, turinčiai reikšmingą socialinį ir ekonominį pėdsaką visame pasaulyje, kuris tikrai bus plačiai taikomas.
Nerijus Eimanavičius: – Labai maloniai nustebino studentų glaudus bendradarbiavimas su medicinos įstaigomis siekiant gauti realius rezultatus ir tų rezultatų panaudojimo potencialas; nustebino nagrinėjamų medicininių temų aktualumas ir labai kokybiškas matematikos taikymas medicinoje.
– Ar ateityje planuojate rengti panašaus pobūdžio baigiamųjų projektų konkursus tvarumo, darnaus vystymosi ar kitomis tematikomis? Ir kokių sprendimų, Jūsų manymu, įmonėms gali pasiūlyti matematikai ar duomenų analitikai?
Nerijus Eimanavičius: – Žinoma, tikrai planuojame. Kol kas atrodo, kad reikia nemažai įdirbio, kad ta pati tvarumo tematika įsitvirtintų ir taptų natūralus kriterijus bet kokiems verslo sprendimams.
Specialistai, dirbantys su duomenimis, turi labai didelę galią įvertinti, kaip su jais dirbti ir ką padaryti, kad jų apdorojimas ir įgalinimas būtų tvarus: bereikalingai neeikvotų išteklių, prisidėtų prie tvarių sprendimų įgyvendinimo versle, gamyboje ir kitose srityse. Jų vykdomas įvairių optimizavimo uždavinių sprendimo, prognozavimo modelių sudarymo, anomalijų aptikimo ar kitokių taikomųjų uždavinių sprendimas padeda gerinti procesus, optimizuoti resursus, numatyti ir užkardyti nuokrypius vykstančiuose procesuose.
Kalbėjosi Virginija Klusienė
