Nuo 2017 metų jauniesiems Lietuvos tyrėjams atsiveria naujos perspektyvos – jie galės įgyti tarptautinį fizikos krypties mokslų daktaro laipsnį. Tokia galimybė atsiranda Lietuvos mokslo tarybai (LMT) patvirtinus jungtinę Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Pietų Danijos universiteto (PDU) Fizikos studijų krypties doktorantūros programą. Specialistai neabejoja, kad šis sprendimas svarbus visos šalies mastu.
KTU Medžiagų mokslo (MMI) ir PDU Madso Clauseno institutai glaudžiai bendradarbiauja daugiau nei dešimtmetį, todėl jungtinė doktorantūros programa yra natūralus žingsnis dar glaudesnio bendradarbiavimo link. Universitetai kartu aktyviai dalyvavo „Nordforsk“ ir „Nexus“ finansuojamuose projektuose bei Baltijos šalių regiono programos „Technet-nano“ projekte. Danijos mokslininkai KTU „Santakos“ slėnyje padėjo įrengti pirmąjį Lietuvoje ISO 5 klasės „švarųjį kambarį“.
PDU M. Clauseno instituto vadovui, visame pasaulyje pripažintam mikro ir nanotechnologijų specialistui prof. Horstui-Günteriui Rubahnui 2015 m. gruodį buvo įteiktos KTU garbės daktaro regalijos, o KTU MMI direktorius prof. Sigitas Tamulevičius 2016 m. birželį tapo Pietų Danijos universiteto garbės profesoriumi.
„Seimas ir Vyriausybė yra užsibrėžę ambicingus planus, kuriais norima vystyti aukštųjų technologijų slėnius ir klasterius, užtikrinti kokybiškus mokslo tyrimus ir studijas, kokybišką aukščiausios kvalifikacijos mokslininkų ruošimą ir palaikyti tolygią Lietuvos regionų plėtrą – prie visų šių planų įgyvendinimo neabejotinai prisidėsime ir mes, vykdydami jungtinę Fizikos doktorantūros studijų programą“, – teigia KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) dekanė Bronė Narkevičienė.
Tarptautiniu mastu pripažintas diplomas
KTU yra vienintelis universitetas Lietuvoje, priklausantis Europos šiuolaikinių medžiagų fizikos ir chemijos doktorantūros tinklui (angl. Physics and Chemistry of Advanced Materials). Kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis, KTU partneris tinkle yra ir Pietų Danijos universitetas, todėl būsimų jungtinės Fizikos doktorantų veiklą, mokslinius tyrimus ir studijas išskirtinai koordinuos kiti penkiolikos tinklo universitetų atstovai bei mokslininkai.
Pagal tarptautinės doktorantūros organizacijos nustatytus reikalavimus, būsimi doktorantai jungtinių studijų metu privalės ne mažiau, nei vieną semestrą praleisti partnerio universitete, kuriame turės išklausyti bent vieną paskaitų kursą ir jame atlikti mokslinius tyrimus.
Daktaro laipsnį įgiję absolventai gaus KTU diplomą ir dviejų universitetų rektorių pasirašytą pažymą, įrodančią, jog studentas dalyvavo Europos doktorantūros tinklo vykdomosiose studijose, o kursas buvo atliktas bendrai, suvienijus KTU ir Pietų Danijos universiteto pajėgas.
Judumas – abiem kryptim
„Madso Clauseno instituto mokslininkai pasiūlė keletą studijų modulių, kuriuos doktorantai galės laisvai rinktis ir išklausyti nukeliavę stažuotis tenai. Du nariai iš Danijos priklausys programos komisijai, kuri vertins ir prižiūrės visą studijų procesą. Visu jungtinės Fizikos doktorantūros studijų programos metu, danai studijų procese dalyvaus tiek formaliuose doktorantūros procesuose, tiek ir bendruose tyrimuose, suteikdami lietuviams galimybę dirbti jų mokslininkų grupėse bei laboratorijose“, – pasakoja KTU MMI direktorius Sigitas Tamulevičius.
Universiteto senato Mokslo ir inovacijų komiteto pirmininko teigimu, tiek seminaruose, kuriuose vyks atsiskaitymai, tiek darbų gynimuose dalyvaus abejų šalių atstovai, todėl judumas vyks abejomis kryptimis – Pietų Danijos universiteto doktorantai atvyks į KTU ir atvirkščiai.
Kaune stiprins fizikos mokslų potencialą
S. Tamulevičiaus teigimu, studentai, dalyvausiantys jungtinėje doktorantūros programoje, telks fizikos mokslų potencialą laikinojoje sostinėje (iki šiol fizikos krypties doktorantūra vykdyta tik Vilniuje) bei turės galimybę pasisemti neįkainojamos patirties iš Danijos mokslininkų, kuria vėliau pasidalins grįžę į KTU.
„Bendradarbiaudami su Pietų Danijos universitetu, pasinaudosime galimybe fizikos mokslų sritį sustiprinti Kaune. Mūsų doktorantai turės galimybę dirbti svarbių mokslo pasiekimų turinčioje danų mokslininkų grupėje, kuri dirba nano-technologijų srityje“, – akcentuoja S. Tamulevičius.
B. Narkevičienė antrina, kad kaupti fizikos mokslų potencialą Kaune svarbu ir dėl jaunųjų tyrėjų ateities galimybių. Jungtinė trečiosios pakopos studijų programa doktorantams atvers siekti aukštų pozicijų verslo ar pramonės įmonėse bei vykdyti tolimesnę akademinę veiklą.
„Būsimieji Fizikos doktorantai naudosis eksperimentine-analitine įranga, sukaupta ne tik KTU „Santakos“ slėnyje ar Lietuvos energetikos institute, bet ir technologijomis, kuriomis disponuoja Pietų Danijos universitetas. Doktorantūros procese dalyvausiantys danų mokslininkai iš esmės išplės mokslinės kompetencijos, tyrimų tematikų ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes“, – sako B. Narkevičienė.
Turės įtakos įvairioms mokslo sritims
KTU MGMF dekanė pabrėžia, jog tokia perspektyvi doktorantūros programa itin svarbi KTU. Kuruojant Europos doktorantūros tinklo studijas stiprinamas fundamentinių mokslų, be kurių neįsivaizduojama sėkmingų technologinių ir inžinerinių mokslų raida, pagrindas.
Ruošiant fizikos mokslininkus, užtikrinamas akademinio potencialo perimamumas, o pati jungtinė Fizikos doktorantūros programa turi didelės įtakos tarpdiscipliniškumui ir inovacijoms, kitų mokslo sričių kokybei: atliekant fizikinius tyrimus, sukuriami nauji metodai ir priemonės, technologijos, kurios gali būti sėkmingai panaudotos ir kitoje sferoje, pavyzdžiui, medžiagų, chemijos, elektros ir elektronikos bei matavimų inžinerijoje.
„Suteikta teisė organizuoti jungtinę Fizikos doktorantūros programą yra susijusi su KTU MGMF ir MMI mokslininkų pasiekimų pripažinimu. Puikūs rezultatai visada ateina per sunkų, nuolatinį ir sistemingą darbą. Turėjome įdėti daug pastangų, kad turėtume galimybę vykdyti jungtinę doktorantūros programą su Pietų Danijos universitetu, todėl džiaugiamės, kad mūsų kruopštus darbas pasiteisino“, – teigia B. Narkevičienė.
