Ką tik šiais metais apsigynęs medžiagų technologijų diplomą KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto alumnas Paulius Laurikėnas sėkmingai darbuojasi saulės energetikos srityje. Vaikinas pasakoja ne tik apie kelius, atvedusius jį į šią sritį ar apie saulės elektrinių plėtrą Lietuvoje, bet ir apie iškeltus tikslus, padėsiančius spręsti efektyvų saulės elementų antrinį panaudojimą.
– Pauliau, Jūs ką tik tapote medžiagų technologijų specialistu, bet dirbti pagal specialybę pradėjote gerokai anksčiau. Papasakokite apie tai šiek tiek plačiau: kokie keliai Jus atvedė į atsinaujinančios energetikos technologijų tyrimų įmonę ir ką Jūs joje veikiate? Kokios Jūsų atsakomybės?
– Visų pirma, manau, kad didžioji dalis jaunų žmonių siekia pažinti save ir įprasminti save kokioje nors veikloje, kuri jiems suteiktų materialinę ir nematerialinę naudą. Šis procesas yra ne iš lengviausių ir reikalauja didžiulės žmogaus kantrybės ir valios pastangų. Minėtas noras atrasti save pradėjo kankinti besimokant universitete, nes didžiąją dalį laiko nebuvau įsitikinęs, kad mokslo pasaulis yra skirtas man.
Viskas pasikeitė pradėjus domėtis saulės energija ir ją panaudojančiomis technologijomis, kas mane atvedė į įmonę „Soli Tek R&D“. Šioje įmonėje atlikęs praktiką, turėjau galimybę pasilikti toliau tęsti darbus ir prisidėti prie įmonės veiklų bei projektų. Įmonėje dirbu technologu-tyrėju, kur tenka tobulinti esamą įmonės produkciją. Taip pat prisidedu prie „Super PV“ projekto veiklų.
Savo darbo pobūdžio nusakyti keliais žodžiais tikrai negalėčiau. Dirbdamas minėtame projekte, kuris susijęs su saulės modulių inovacijų panaudojimu skirtingame klimate ir duomenų surinkimo metodais, įrenginėju saulės elektrinę nuo pat „pamatų“: nuo skirtingų inovacijų saulės modulių primontavimo ir jutiklių sujungimo, iki pat jų užprogramavimo kaupti specifinę informaciją, duomenų apdorojimo ir analizės. Taip pat įmonėje prisidedu prie produktų tobulinimų, naudodamasis įvairiomis programinėmis įrangomis atlieku įvairius teorinius skaičiavimus.
– Saulės elektrinių ekspertų teigimu, 2020 m. Europoje atsinaujinančios energijos naudojimas aplenkė iškastinio kuro panaudojimą. Didžiausia energijos dalis iš saulės ir vėjo buvo pagaminta Danijoje, Airijoje, Vokietijoje. O kaip šiame kontekste atrodo Lietuva? Ar mes dar tik pradžiamoksliai saulės energetikoje, ar jau drąsiai galime lygiuotis prie Europos lyderių šioje srityje?
– Mūsų įmonė yra pirmaujanti saulės energetikos sprendimų tiekėja Šiaurės Europoje ir taip pat vienintelė Europoje, kuri užsiima modulių gamyba, jų montavimu, priežiūra bei saulės elementų tyrimais kartu vienoje vietoje. Todėl sakyti, kad Lietuva yra pradžiamoksliai saulės energetikoje, būtų neteisinga.
Esame vieni iš lyderių Europoje saulės modulių gamyboje. Įmonėje vis labiau tobulinami saulės elementai: didinami jų matmenys ir didinamas jų skaičius modulyje, kas veda prie didesnės pagaminamos saulės modulio energijos.
Šiuo metu naujausia technologija yra 360 W moduliai, kurie testuojami ir greitu metu tikimasi paleisti juos į prekybą. Todėl galime teigti, kad Lietuva saulės energetikos srityje sparčiai tobulėja.
– Kokiuose sektoriuose Lietuvoje populiariausia saulės energija? Kur ji vartojama daugiausia?
– Tikslių statistinių duomenų, kur ir kiek plačiausiai pritaikoma saulės energijos technologijos, deja, nėra pateikta, bet tenka pastebėti, kad daugiausia jos naudojama namų ūkių energijos poreikiams tenkinti.
Lietuva turi daugiau nei 10 saulės elektrinių parkų, kurių didžioji dalis generuoja energijos daugiau nei 1 megavatvalandę arba 1000 kilovatvalandžių. Verta paminėti, kad saulės elektrinės randa pritaikymą pastatų fasaduose ar ant specialiai pritaikytų stogų, kurie galėtų įkrauti ir elektromobilius.
– Mokslo pasaulyje teigiama, kad saulės elektrinės yra vienas iš būdų sustabdyti šiltnamio efektą planetoje, bet juk elektrinių elementų gamybai taip pat naudojama energija ir nebūtinai atsinaujinanti. Ar iš tiesų saulės energijos technologijos yra ir tvarios, ir efektyvios, ir ilgaamžės? Ar saulės elektrinių elementai per savo gyvavimo ciklą gali pagaminti daugiau elektros energijos nei, pavyzdžiui, šiluminių elektrinių generatoriai?
– Kalbant apie konkretų pavyzdį, mūsų įmonės modulių gamyboje naudojami tik atsinaujinantys šaltiniai: maža dalis energijos iš pačių pasigamintų saulės elementų ir likusioji didžioji dalis energijos iš geoterminės šildymo ir šaldymo sistemos.
Apie šiluminių elektrinių generatorius negaliu pakomentuoti, neturiu tam kompetencijos, bet galiu pasakyti tiek, kad saulės elementai kiekvienais metais vis labiau tobulėja ir geba generuoti daugiau galios, kas veda prie didesnio energijos generavimo, mažesnių gamybos kaštų ir greitesnio elektrinės atsipirkimo laiko. Tai yra tvarios technologijos, kurių energijos gaminimo procesas, priešingai nei iškastinio kuro, neteršia aplinkos, o tai yra pagrindinė priežastis, kodėl alternatyvieji šaltiniai sulaukia daugiau dėmesio ir finansavimo.
– O kas nutinka su ta gausybe saulės elementų, kai baigiasi jų veikimo ciklas? Kur jie išmetami ir kaip naikinami? Ar tai nedaro žalos aplinkai?
– Tai labai geras klausimas, nes šiuo metu tai aktualios problemos, kurioms ieškomi efektyvūs sprendimo būdai. Dauguma saulės elektrinių, įdiegtų XXI amžiaus pradžioje, artėja prie savo „galiojimo datos“, t. y., kai saulės modulio efektyvumas nukrenta apie 10–12 procentų ir greičiausiai bus pakeistos efektyvesnėmis ir daugiau galios generuojančiomis elektrinėmis.
Šiai problemai su pakeistais moduliais ir jų panaudojimu ar rūšiavimu spręsti buvo inicijuotas ir finansuotas Europos sąjungos projektas „Circusol“. Šiame projekte vienas iš tikslų yra rasti efektyvų saulės elementų pritaikymą antriniam panaudojimui. Taip pat atkreipiamas dėmesys į saulės modulio dizainą, kuris šiuo metu nėra pritaikytas perdirbimui, o noras išardyti modulį į atskiras žaliavas privestų iki visiško jo sugadinimo. Todėl vykdant projektą, vadovaujantis žiedinės ekonomikos principais, bus kuriamas dizainas, kuris leis paprasčiau išardyti saulės modulį į pavienes žaliavas ir panaudoti jas kitiems tikslams.
– Viskas, apie ką pasakojate, labai įdomu. Tikime, kad „Circusol“ projekto dalyviams pavyks išspręsti panaudotų žaliavų tinkamo utilizavimo problemas. Pabaigai dar norėčiau paklausti apie saulės elektrinės įrengimą. Gal Jums žinomas, koks ekonominės naudos ir investicijų santykis? Per kiek metų tai atsiperka?
– Į šį klausimą nėra vieno tikslaus atsakymo. Atsipirkimą lemia daugybė faktorių, tokių kaip saulės modulių galingumas, jų skaičius, lokacija, kokiu kampu jie nukreipti į saulę ir galiausiai, kiek kilovatvalandžių elektros energijos yra sunaudojama paties vartotojo. Pavyzdžiui, netinkamas saulės kampas ar skirtingas regionas, kuriame būtų įrengta saulės elektrinė, gali atsipirkimo trukmę prailginti net iki 20 proc. Vienu ar kitu atveju, atsipirkimo trukmė, priklausanti nuo anksčiau minėtų faktorių, gali būti nuo 5 iki 10 metų.
Kalbėjosi Virginija Klusienė
