Lapkričio 14–16 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, vyko jubiliejinis XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas. Jis tęsia prieš 50 metų JAV, Čikagoje, gimusią tradiciją, kartą per kelerius metus draugėn suburti lietuvių mokslininkus ir kūrėjus, dirbančius Lietuvoje bei pasklidusius po visą pasaulį. Šių metų simpoziumas simboliškas ir tuo, kad 2019-ieji paskelbti Pasaulio lietuvių metais.
Šiuo renginiu siekiama sujungti skirtingas pasaulio lietuvių kartas, skatinti ryšius tarp jaunųjų mokslininkų ar kūrėjų ir kitų kartų diasporos atstovų. Simpoziumo dalyviai analizavo mokslo, visuomenės ir laisvės klausimus, diskutavo apie universitetų ir mokslo žmonių misiją šiuolaikinėje Lietuvoje bei reikšmę lietuvių tapatybei, akcentavo geopolitinius Lietuvos iššūkius ir bandė įpūsti naujų vėjų į Lietuvos mokslo sritį.
Tris dienas vykęs renginys sulaukė lietuvių iš vienuolikos pasaulio šalių. Simpoziume dalyvavo įvairiose srityse aktyviai dirbantys pasaulio lietuviai, tarp kurių – rašytoja, knygos „Sibiro tremtis” autorė, Misūrio universiteto (JAV) dėstytoja Julija Šukys, politologė, „Fulbright” ir kitų prestižinių premijų laureatė Aušra Park (JAV), Lietuvos ir Kanados prekybos rūmų prezidentas, informatikas Rimas Čiuplinskas, menininkas, 50 metų banknoto autorius, „New York Times” ir kitų leidinių iliustratorius Ray Bartkus (JAV), Elona Vaišnienė, kurią JAV prezidentas Jimmy’is Carteris paskyrė komisare tarptautinei prekybai, diplomatijai ir nacionaliniam saugumui, kompiuterių architektas, pasauliniu mastu pripažintas profesorius Algirdas Avižienis ir kt.
Renginyje pranešimus taip pat pristatė sėkmingai Lietuvoje dirbantys mokslininkai, tyrėjai ir įvairių sričių ekspertai.
Tarp dalyvių – ir KTU atstovai
Lapkričio 15 d. vykusioje simpoziumo plenarinėje sesijoje „Universitetų ir mokslo žmonių misijos” pranešimą pristatyti pakviestas KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka. Rektorius kalbėjo apie inžinerijos situaciją Lietuvoje ir pasaulyje, aptarė ne tik būsimų šios srities profesionalų laukiančias teigiamas ateities perspektyvas, bet ir sunkumus, akcentavo, su kokiais iššūkiais susiduria inžinierius rengiantys universitetai šiandien ir kokie jie laukia ateityje.
Pasak E. Valatkos, pagrindinis iššūkis – numatyti kompetencijas, kurių absolventams reikės būsimose darbo vietose: „Universitetai šiandien turi ugdyti studentus darbo vietoms, kurių dar nėra, naudojant technologijas, kurios dar nėra sukurtos, siekiant išspręsti problemas, apie kurias mes šiandien dar net nenutuokiame. Tai vienas reikšmingiausių šiandienos iššūkių“, – pabrėžė jis.
Rektorius taip pat pažymėjo būtiną universitetų „augimą“ drauge su sparčiai besivystančiomis verslo, technologijų organizacijomis, bendradarbiavimą su jomis sprendžiant šiandienos ir rytojaus visuomenės problemas.
Pasak rektoriaus, universitetai turi išmokti prisitaikyti prie sparčiai kintančio pasaulio. E. Valatka pasidžiaugė, kad KTU su partneriais, priklausančiais Europos inovatyviųjų universitetų konsorciumui (ECIU), turi ypatingą progą diegti inovatyvų pilotinį aukštojo mokslo modelį Europoje. „ECIU universitetą matau ne tik kaip naują aukštojo mokslo modelį, bet ir kaip galimybę saugoti bendrąsias Europos vertybes. Tame matau didžiulę prasmę“, – kalbėjo prof. E. Valatka.
KTU rektorius bei matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Bronė Narkevičienė taip pat dalyvavo diskusijoje, kurioje buvo analizuojamas fundamentinių ir taikomųjų mokslų tyrimų santykis gamtos ir technikos moksluose. Diskusijos dalyviai kalbėjo apie tai, ar pasauliui tampant vis labiau konkurencingam, Lietuvoje yra vietos fundamentiniams tyrimams? Ar šios krypties tyrimai lieka turtingų valstybių ir mokslo centrų privilegija? Iškeltas klausimas, ar Lietuvoje plėsis inovacijoms imlus verslas ir ką daryti, kad tai atsitiktų?
XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą surengė Vytauto Didžiojo universitetas, Pasaulio lietuvių bendruomenė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvių fondas.
