Prof. Eligijus Sakalauskas. Matematika ir informacinės visuomenės technologijos

Svarbiausios | 2020-03-24

Dažnas moksleivis, ir ne tik, užduoda klausimą, kam reikalingos matematikos studijos ir kur įgytos žinios gali būti pritaikomos? Atrodytų, jeigu žmogus žino 4 aritmetinius veiksmus, tai to turėtų pakakti.

Matematikos sritys, sprendžiančios duomenų analizės ir duomenų saugos problemas kartu su jas vienijančiais dirbtinio intelekto (DI) metodais, yra prioritetinės mūsų civilizacijos vystymosi kryptys, kurios yra ir bus finansuojamos Europos Sąjungos (ES) ir kitų valstybių, kurios nenori atsidurti civilizacijos vystymosi paribyje. Kryptis yra Informacinės visuomenės vystymas ir šiam vystymui anaiptol nepakanka žinoti 4 aritmetinius veiksmus. Čia dirbs taikomoji matematika su jau esančiais ir kol kas dar nesančiais šių problemų sprendimo metodais.

Pvz., reikia sukurti tokius matematinius informacijos šifravimo metodus, kurie leistų atlikti skaičiavimus „debesyje“ (ang. Cloud Computing) su šifruotais duomenimis (angl. computation with encrypted data, homomorphic cryptosystems) ir tuo būdu iš esmės pagerintų „debesų“ paslaugų (angl. Cloud Service) saugumą (https://en.wikipedia.org/wiki/Homomorphic_encryption). Kitas pvz.: reikia atlikti interneto duomenų analizę ir nustatyti galimas grėsmes visuomenės saugumui. Kai kurių tokio tipo uždavinių sprendimas žinomais algoritmais užima per daug laiko ir tampa nepraktiškas. Todėl būtina surasti greitesnius matematinius šių uždavinių sprendimo metodus. Čia susiduriama su pagrindine XXI amžiaus matematine ir kompiuterių mokslo problema: P vs NP (https://en.wikipedia.org/wiki/P_versus_NP_problem).

Norime pabrėžti duomenų saugos svarbą ES politiniame lygmenyje, kuri, kaip minėjome, remiasi matematiniais metodais ir yra kibernetinės saugos sudėtinė dalis. 2019 m. Davos forume Euronews korespondentė paėmė antros dienos interviu iš ES komisaro Carlos Moedas, kuruojančio mokslo, inovacijų ir technologijų sritį. C. Moedas pabrėžė, kad tarp kitų dviejų pagrindinių mokslo ir technologijos sričių (fundamentalūs tyrimai, kvantinės technologijos) bus finansuojamos blokų grandinių (angl. blockchain) technologijos.

Priminsime, kad blokų grandinių technologijos yra pagrindas tiek triukšmo sukėlusiam kripto valiutų (angl. cryptocurrencies) atsiradimui, t. y. Bitcoin ir k.t. (https://en.wikipedia.org/wiki/Blockchain). Blokų grandinių technologija yra paremta matematika ir konkrečiau – algebra. Ten taip pat rasite įdomybių.  Pasirodo, kad du taškus plokštumoje galima sudėti taip keistai ir painiai, kad su tokia sudėtimi galima sukonstruoti saugų e. parašą taip vadinamose Elipsinėse kreivėse (https://en.wikipedia.org/wiki/Elliptic_Curve_Digital_Signature_Algorithm).

2020-02-19 ES skatins bendradarbiavimą kibernetinės saugos srityje. Tam jie sukurs  Jungtinį kibernetinį padalinį (angl. Joint Cyber Unit, https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/qanda_20_264), kurio paskirtis – apsaugoti kritišką Europos infrastruktūrą ir sustiprinti ES rinką.

2020-02-19 ES išleido komunikatą: Europos strategija duomenims (https://ec.europa.eu/info/files/communication-european-strategy-data_en).

2020-02-28 Europos Parlamentas patvirtino ES Kibernetinės saugos aktą ir jį atnaujino sustiprindami skaitmeninių produktų, servisų ir procesų kibernetinės saugos sertifikavimo sistemą (https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/eu-cybersecurity-act).

Iš pateiktų pavyzdžių matome, kad matematika vis labiau jungiasi su informatika ir šios sritys turės ypatingą reikšmę informacinės visuomenės, žinių ekonomikos ir kt. vystymuisi.

 

Prof. Eligijus Sakalauskas