Ciklas „KTU žmonės“ kviečia skaitytoją artimiau susipažinti su Kauno technologijos universitete (KTU) dirbančiais žmonėmis, kurie greta mokslinės, akademinės ar administracinės veiklos turi ir kitokį – netikėtą ir įdomų – gyvenimo būdą.
Sportinis bridžas – vienas populiariausių kortų žaidimų pasaulyje, kuris ne tik lavina analitinį mąstymą, bet ir gerina atmintį. Jau 13 metų bridžą žaidžianti KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) docentė Liepa Bikulčienė teigia, kad skirtingai nei kituose kortų žaidimuose, čia pergalę lemia meistriškumas, o ne gautos kortos. Žinoma, anot jos, egzistuoja ir sėkmės faktorius, tačiau norint bent jau vidutiniškai pramokti šį žaidimą, reikia įdėti daug laiko ir pastangų.
„Žaidžiant bridžą, pirmiausia reikia kantrybės, nes pradžioje atrodo, kad viską moki, o rezultatas vis tiek blogas. Taip pat – atkaklumo nemesti žaidimo ir toliau mokytis, jei rezultatai negerėja, ir tolerancijos, nes žaidžiama poroje su kitu žmogumi, kuris dažnai turi kitą nuomonę nei tu.
Ir svarbiausia – mėgti loginius žaidimus ir turėti mąstymą, kažkiek orientuotą į tiksliuosius mokslus“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) MGMF Taikomosios matematikos katedros docentė L. Bikulčienė.
Lietuvoje bridžo kortų žaidimas turi nemažą ratą veteranų, kurie susirenka žaisti rengiamuose poriniuose turnyruose, uždarose grupelėse arba internetu. Pasaulyje ne vienas universitetas įtraukia sportinio bridžo paskaitas į studijų planą – taip kūrybiškai žvelgiant į loginio mąstymo lavinimą, siekiama žaidimu sudominti jaunąją kartą. Vis dėlto, mūsų šalyje bridžas nėra toks populiarus. Kokios to priežastys?
– Kodėl būtent bridžas?
– Bridžu susidomėjau studijuodama doktorantūroje, pamačiusi skelbimą apie bridžo kursus laikraštyje „Kauno diena“. Nežinojau, kas tai yra, bet mėgstu naujas veiklas, taigi nuėjau į pirmą užsiėmimą ir patiko.
Visada mėgau kortuoti, o šis žaidimas buvo žymiai aukštesnio lygio nei tie, kuriuos anksčiau buvau žaidusi. Be to, patiko kompanija, susirinkusi į kursus. Iškart po kursų suformavome komandą, kuri po atrankinių varžybų pateko į Lietuvos antrą lygą. Pradedantiesiems tai buvo aukštas pasiekimas, o kartu ir iššūkis.
– Esate taikomosios matematikos katedros docentė. Kaip matematika susijusi su bridžu?
– Kaip bridžistai juokauja, pradžiai reikia mokėti suskaičiuoti iki 13, nes tiek yra vienos spalvos kortų, na ir dar – susiskaičiuoti taškus. Rimtesnė matematika prasideda, kai skaičiuojami kortų išsidėstymai, galimos ėjimų kombinacijos, kontrakto su žaidimo strategija, taip pat gynybos strategija. Tai labiausiai siejasi su tikimybių teorija, bet dažniausiai sprendimai priimami greitai, nes vienas turas trunka iki 8 minučių. Taigi didelių skaičiavimų atlikti nėra kada, bet pagrindine tikimybine informacija bandau naudotis.
– Ar žaidžiant šį žaidimą geri matematikos įgūdžiai padėtų sukčiauti žaidimo metu? Ar įmanoma suprasti, kada kitas žmogus sukčiauja?
– Sukčiauti – ne, geriau žaisti – taip. Bridžo žaidimas susideda iš dviejų etapų: varžymosi – pasikeitimo informacija apie turimas kortas – ir sužaidinėjimo – bandymo sužaisti išvaržytą kontraktą.
Kadangi varžybose lyginami daugelio porų rezultatai, net ir vienas papildomai gautas kirtis reiškia labai daug. Sukčiavimas bridže nėra leidžiamas, naudojami signalai – legalūs. Jei varžymosi skelbimas (aut. pastaba: veiksmas, kurio metu siūlomas žaidimo lygis ir tipas pagal poroje turimą kortų išsidėstymą) paskelbtas nesilaikant sistemos ar įtariama, kad perduota nelegali informacija, tada yra kviečiamas teisėjas.
Jei varžydamas kontraktą bandysi sukčiauti vienas, apgausi ne tik oponentus, bet ir partnerį, kuris kitą kartą tavimi jau nepasitikės, nebent konvencinėje kortoje parašyta, kad blefai yra galimi. Bet kokiu atveju kitą kartą partneris nežinos, ar šį kartą skelbimas teisingas, ar ne.
– Ar bridžas lietuvių tarpe populiarus?
– Lyginant su kaimynais latviais ir lenkais, situacija bloga. Kaimyninėse šalyse bridžo kursas dėstomas universitetuose, veikia papildomo lavinimo būreliai mokyklose, vyksta jaunimo bridžo stovyklos. Lyginant su Latvija, Lietuvoje aktyvių žaidėjų yra kelis kartus mažiau, nors anksčiau situacija buvo panaši.
Lietuvoje aktyvūs trys bridžo klubai, yra apie šimtas žaidėjų, kurie registruoti klubuose, bet žaidžiančių žmonių – daugiau. Esu Kauno bridžo klubo valdybos pirmininkė, turime apie 30 registruotų narių. Covid-19 sumažino gyvai žaidžiančiųjų skaičių, bet virtualūs klubiniai turnyrai Lietuvoje didelio populiarumo nesulaukė.
– Kaip galvojate, kas lemia aktyvių žaidėjų trūkumą mūsų šalyje?
– Didelis užimtumas, nuo seniau likęs supratimas, kad kortos yra blogai, gal šiek tiek reklamos stoka, kuri susijusi ir su finansavimu.
– Kokie įdomiausi bridžo aspektai?
– Mane žavi, kad šį žaidimą gali žaisti visi – nuo Bilo Geitso, Vinstono Čerčilio iki eilinio darbininko, nors anksčiau bridžas laikytas didikų privilegija. Skirtingai nei šachmatuose ar šaškėse, kur pradžia visada vienoda, čia pradinės kortų kombinacijos skirtingos.
Be to, egzistuoja psichologinis faktorius tiek žaidžiant su partneriu, tiek prieš oponentus. Ir svarbiausia – smagu ne tik gerai sužaisti atskirą kontraktą, bet ir laimėti visą turnyrą.
– Minėjote, kad kitose šalyse yra dėstomas bridžo kortų žaidimas. Ar Jūs kada esate skaičiusi paskaitas apie šį žaidimą? Kuo ši veikla jums padeda darbe?
– Kadangi bridžas yra porinis žaidimas, o, anot bridžistų, partneris visada žaidžia blogiau, manau tapau tolerantiškesnė tiek kolegoms, tiek studentams. Su profesine veikla šis laisvalaikis nelabai susijęs, tik kelis kartus su kolega esame skaitę paskaitas apie sportinį bridžą moksleiviams ir studentams.
– Kaip galvojate, ar studentams ir moksleiviams patiko tokia paskaita? Ar sutinkate, kad bridžas yra puikus būdas lavinti jaunosios kartos analitinio mąstymo gebėjimus? Kodėl šio žaidimas nėra įtraukiamas į edukacinę sistemą kaip būdas sudominti moksleivius ir studentus?
– Tikiuosi, kad patiko ir moksleiviams ir studentams, ypač tiems, kurie mėgsta loginius žaidimus, tik vienos paskaitos paaiškinti žaidimo ypatumus neužtenka.
Gal ne dabar, o ateity Lietuvos bridžo bendruomenė prasiplės. Jaunoji karta bent jau žinos, kad toks žaidimas yra ir nuo ko reikėtų pradėti. Aišku, kad bridžas kaip ir kiti loginiai žaidimai lavina analitinį mąstymą, bet įtraukti jį į edukacinę sistemą reikėtų daug pastangų ir kažkokiu būdu įveikti išankstinį nusistatymą prieš kortas, taip pat entuziastų, kurie tuo užsiimtų.
– Kokią naudą gaunate iš šio žaidimo?
– Sako, kad bridžistai neserga Alzhaimeriu, tikiuosi, kad tai ir bus pagrindinė nauda. O rimtai – tai bendravimas su kolektyvu, pasitenkinimas geru žaidimu ir smagiai praleistas laikas.
– Kokiuose turnyruose esate dalyvavusi? Kokie didžiausi laimėjimai?
– Pasaulinio lygio turnyruose dalyvauti neteko; esu dalyvavusi Lietuvos, Latvijos, Lenkijos porinėse ir komandinėse pirmenybėse, atskiruose komerciniuose ir specialiuose Baltijos šalių turnyruose.
Tarp didžiausių laimėjimų galiu paminėti antrą vietą Lietuvos mišriame turnyre (vyras su moterimi), Baltijos šalių moterų turnyre, laimėtą Suvalkų taurę (komercinis 100 porų turnyras). Kiekvienoje kelionėje stengiuosi nuvykti į vietinį bridžo klubą.
