Fundamentalusis fizikos mokslas, inovatyvūs inžineriniai sprendimai ir dirbtinis intelektas, inovatyvūs sprendimai ir projektai, atradimai… Tokie ir panašūs terminai taip dažnai eskaluojami informacinėje erdvėje kartais gali skambėti kaip tušti žodžiai, o pažadai apie stulbinančią karjerą ir perspektyvas hightech – kaip tolimas sapnas? KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas tuščiais žodžiais nesisvaido ir nusprendė papasakoti, ką gi išties galima veikti baigus sudėtingas, bet labai įdomias studijas.
Apie tai, kad fizika, fizikai ir medžiagų mokslo specialistai yra reikalingi verslui, kalbamės su startuolio BrachyDOSE viena iš steigėjų ir vadove Neringa Šeperiene.
Esate MB „Šeši partneriai“ steigėja. Kokia įmonės veiklos sritis? Kuo užsiimate?
N. Šeperienė. Užsiimame medicinos inžinerijos spredimų kūrimu, prototipavimu, inovacinių projektų įgyvendinimu. Šiuo metu daug dirbame su įmonei priklausančiu startuoliu BrachyDOSE.
Ar dirba jūsų įmonėje fizikų, medžiagų technologų? Kokias stipriąsias šių specialistų puses išskirtumėte?
N. Šeperienė. Mūsų komandoje dirba taikomosios fizikos ir medžiagų mokslo studijų programų absoventai. Labiausiai išskirčiau šių specialistų loginį mastymą, darbo nuoseklumą bei kūrybiškumą sprendžiant inžinerijos uždavinius.
Kokias užduotis jie sprendžia?
N. Šeperienė. Jie užsiima produktų kūrimu, prototipavimu, inžinerinių problemų sprendimu.
Pati mokėtės KTU MGMF, dabar esate jau medžiagų inžinerijos mokslų daktarė. Kodėl pasirinkote šią sritį? Kokius išskirtumėte darbo mokslinėje aplinkoje ir versle pranašumus? Skirtumus?
Pasirinkau medžiagų inžinerijos sritį, nes ji sujungia fizikos mokslą ir inžineriją – mokslo išradimų, teorijų pritaikymas realioms problemoms spręsti. Darbas mokslinėje aplinkoje ir verslo aplinkoje turi nemažai panašumų. Abiejose srityse reikia nuoseklaus darbo, skirti nemažai laiko problemos analizei, o ir rezultatas dažniausiai pasimato ne iš karto. Mano manymu, moksle mes daugiau skiriame laiko analizavimui, eksperimentavimui, daugiau orientuojamės į procesą, leidžiame sau suklysti. Verslo atveju, daugiausiai fokusuojamės į konkretų rezultatą, efektyvesnį laiko planavimą, daugiau skubame. Moksle išmoktus dalykus galime puikiai pritaikyte versle.
Kaip manote, kokia apskritai yra fizikos ir fizikų, medžiagų technologų reikšmė jūsų įmonės veikloje? Žvelgiant globaliai – šiuolaikiniame moksle, versle, gamyboje, aukštųjų technologijų pramonėje?
N. Šeperienė. Mūsų įmonės veikla remiasi technologijų, specifinių spendimų kūrimu bei taikymu, todėl reikšmė mums yra didelė. Žvelgiant globaliai, vadinamas “deep tech”, sulaukia vis daugiau investicijų ir dėmesio iš rizikos kapitalo fondų, verslo angelų ir startuolių akceleratorių, net didelių įmonių. Pastebiu ir vis daugiau besikuriančių medicinos inžinerijos įmonių, parduodančių ne tik produktus tiesioginiam vartotojui, bet ir sprendimus, gamybos būdus.
Fizikos ir medžiagų mokslas reikalauja nemažai kantrybės ir pastangų, tačiau rezultatas tikrai yra vertas įdėto darbo. Norėčiau paskatinti drąsiai rinktis šiuos sudėtingus, bet įdomius mokslus, nes jie atveria daug galimybių.
