Visa tiesa apie Afriką – iš misionieriaus Ruandoje kunigo Hermano Jono Šulco lūpų

Svarbiausios | 2015-04-01

Gausi akademinės bendruomenės ir kauniečių auditorija susirinko į kovo 30 dieną KTU Kultūros centre vykusį susitikimą su išskirtine asmenybe – Ruandoje (Afrika) jau 37 metus misionierišką misiją atliekančiu kunigu Hermanu Jonu Šulcu. Dvasininką į Universitetą pakvietė KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas (MGMF).

Susitikimas prasidėjo dokumentinio filmo peržiūra apie mažos Afrikos valstybės Ruandos kasdienybę. Susirinkusieji liko apstulbę ir sukrėsti pamatę kaip skurdžiai žmonės šioje valstybėje gyvena, patirdami nuolatinį badą ir vandens trūkumą, kaip vaikų gyvenimas nutrūksta nesulaukus nė paauglystės.

KTU MGMF dekanė doc. dr Bronė Narkevičienė pasveikino visus susirinkusius į kilnios asmenybės paskaitą ir paskatino sekti jo pėdomis: „Kiekvienas savyje atraskime drąsos ir ryžto keistis patiems ir keisti kitus, darant gerus darbus ir neprašant už tai atlygio“.

Be tokių misionierių, kaip H. J Šulcas, afrikiečių kasdieninis gyvenimas taip ir liktų tik bandymu išgyventi. Nuo 1978 m. Musha kaime dirbęs ir gyvenęs kunigas vietiniams vaikams įkūrė jaunimo sodybą ir mokyklą, kuriose jie mokomi gyvenimo įgūdžių bei amatų, laikomi gyvuliai, auginamos daržovės. Berniukai mokosi dar ir šaltkalvio, automobilių remontininko amato, mergaitės – siūti, keramikos darbų.

Vaikams Afrikoje mokslas – ypatinga dovana, nes raštingi vaikai turi galimybę gyventi geriau ir padėti savo sunkiais besiverčiančiomis šeimoms.

Liūdina dabartinės tragedijos

Itin šiltas susitikimas su misionieriumi vyko pokalbio forma. Kunigas atvirai atsakinėjo į auditorijos klausimus ir palietė skaudžias šių dienų tragedijas.

„Mane skaudina ir liūdina „Germanwings” tragedja, Ukrainos tautos kančia dėl priešiškos kaimynės veiksmų.  Mūsų visų uždavinys yra ginti, kurti ir gražinti mūsų pasaulį. Galime padėti vienas kitam padėti solidarizuodamiesi su vienas kito skausmu. 

Esame vienas pasaulis, negalime nusisukti nuo kitų problemų. Būdamas kunigu, dažnai išgirstu klausimus,  kaip Dievas leidžia atsitikti tragedijoms pasaulyje, kodėl visagalis nenutraukia bereikšmio kraujo praliejimo, ar galima tikėti į Dievą, kai aplinkui tiek daug neteisybės?

Mano atsakymas toks: Dievas sutvėrė mus sąmoningus, protingus ir laisvus savo veiksmų pasirinkime. Ir jei kažkas rytoj norės paspausti karo mygtukus, Dievas tą leis, nes jis negali prieštarauti sau ir uždrausti kito laisvės. Nekaltinkime Dievo, kad jis tą  leidžia. Geriau, pradėkime kiekvienas nuo savo širdies apvalymo ir padėkime vienas kitam“, – kalbėjo H. J. Šulcas.

Afrika išnaudojama iki šiol

Stebina ir misionieriaus atsidavimas Afrikai. Kunigas jau moka 9 užsienio kalbas, tačiau per keletą metų išmoko ir ruandiečių kalbą. Kitas iššūkis Ruandoje buvo atrasti ryšį su Afrikos vaikais.

„Afrikoje vaikai buvo įbauginti baltųjų žmonių mito. Vaikai buvo primokyti, jei jie elgsis blogai, tėvai atiduos juos baltiesiems žmonėms, kurie valgo vaikus. Todėl pradžioje ryšį su vaikais buvo sunku atrasti. Tačiau, įdėjus daug darbo, laiko ir pastangų, visgi susidraugavau su jais ir man pavyko vystyti jaunimo sodybos veiklą“, – pasakojo H. J. Šulcas.

Paklaustas, kodėl Afrikoje situacija  gerėja tik nežymiai, nepaisant tokių misionierių ir savanoriškų projektų, skirtų padėti Afrikai veiklos. Kunigas J. H. Šulcas atsakė:

„Visų pirma žmonių nuomonė, kuri dažnai yra suformuota medijos, yra per daug neigiama ir pesimistinė. Žmonės galvoja: „Ech, Afrika, nieko ten nepakeisi, visi ten laukiniai“. Tačiau turiu pripažinti, kad dalis tiesos tame yra. Afrikoje – mažai vystymosi perspektyvų, ji negali eiti pirmyn, nes žmonės ją nuolat išnaudoja.

Prasidėjus Afrikos kolonizacijai, stipriosios valstybės, tokios, kaip  Belgija, Anglija, Portugalija ir kitos, vedamos savo imperialistinių interesų, išnaudojo žmones juodam ir kruvinam darbui. Praėjo daug laiko, tačiau dabar vyksta modernus ir po subtiliu šydu pasislėpęs kolonializmas.

Didžiosios galybės ir toliau išnaudoja afrikiečius, kurie ieško naudingų iškasenų, mineralų kurie yra panaudojami išmaniųjų technologijų gamyboje. Atlyginimas už šį darbą, kurį gauna afrikiečiai yra visiškai neadekvatus produkto pardavimo rinkoje. Kita problema, kodėl Afrika nejuda į priekį – Afrikos diktatoriai. Kurie ilgą laiką, naudodami žiauriausias priemones valdė valstybes“, – atskleidžia misionierius.

Apsilankę Afrikoje galite pasijusti laimingesni

„Nepaisant viso šio blogio, kurį patiria Afrikos vaikai. Kiekvienam iš jūsų rekomenduoju ten apsilankyti ir pasijusti  iš tiesų laimingesniais. Trisdešimt septynerius metus, aš gyvenu Afrikoje ir nesu matęs nuoširdesnių žmonių nei afrikiečiai, aš iš jų išmokstu pamiršti savo bėdas – jie yra basi, gyvenantys molio namuose, bet jie turi tokį užkrečiantį giedrumą, jie moka džiaugtis smulkmenomis, jie moka dalintis su savo draugais paskutiniu košės šaukštu. Afrikos gamtos ir gyvūnų kontingento grožis taip pat nepalieka abejingų. Man  liūdna, kad ji taip niokojama”, – apgailestavo H. J. Šulcas.

Vieno vaiko paruošimas į mokyklą, reikalingo inventoriaus nupirkimas Ruandoje tekainuoja 20 eurų. Neretai iš šios sumos dar yra taupoma ir vaiko gerovei ateityje, pavyzdžiui įsigyti namą, perkami naminiai gyvūnai.

Norintys prisidėti prie Afrikos vaikų gerovės gali tai padaryti kreipdamiesi į KTU kapeliono administratorę Šarūnė Daugerdaitę  el. paštu sarune.daugerdaite@ktu.edu.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku