Lietuva turi geoterminę anomaliją šalies pietvakariuose. Nors geoterminio šildymo gamybos potencialas Vakarų Lietuvoje egzistavo, ištirtas per Geotermos bandomąją elektrinę, nesuvokus temperatūros, slėgio ir diagenetinių pokyčių rezervuare, jis buvo uždarytas. „Geotermos“ patirtis rodo, kad reikia geriau kiekybiškai įvertinti iššūkius, susijusius su geoterminės energijos gamyba. Tikslas yra spręsti su tvaria geotermine energija susijusius iššūkius, naudojant susietą daugiafizikos modeliavimo metodą. Geoterminiuose rezervuaruose vykstantys reikšmingi slėgio ir temperatūros pokyčiai, turintys įtakos rezervuaro savybėms, pvz., poringumui ir pralaidumui, o tai laikui bėgant daro įtaką rezervuaro veikimui. Norint geriau suprasti rezervuaro pokyčius, būtinas išsamus rezervuaro srauto savybių, geomechaninių ir fizikinių bei cheminių savybių aprašymas. Šiame tyrime bus sukurti pažangūs daugiafizikos skaitmeninio modeliavimo metodai, skirti susietų termohidrocheminių (THC) procesų transportavimo savybių raidai. Šiam tyrimui bus pastatyti didelės raiškos 3D rezervuaro modeliai, naudojant realius duomenis, paimtus iš vakarų Lietuvos gręžinių, įskaitant pagrindinius geologinius vienetus, pagrindines gamtinių lūžių zonas ir hidraulinius plyšius. Bus vertinami du perspektyviausi hidroterminiai vandeningieji sluoksniai regione: 1) Pernu–Kemeri devono smiltainiai, pasižymintys geriausiomis tekėjimo savybėmis (poringumas 26%, pralaidumas 2000 mD), tačiau rezervuaro temperatūra siekia tik iki 45?; ir 2) Kambro smiltainiai, kurių rezervuaro temperatūra yra aukščiausia (iki 96 ?), bet mažesnės savybės (poringumas 7-15 % diapazone ir pralaidumas <45 mD). Tikimybinis prognozavimas bus atliekamas siekiant pašalinti neapibrėžtumus, susijusius su statiniais ir dinaminiais parametrais. Tyrimas bus kaip etalonas nustatant kitų tokių telkinių Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje tvarios geoterminės energijos potencialą.
Projekto finansavimas:
Lietuvos mokslo tarybos parama moksliniams tyrimams, Mokslininkų grupių projektai
Projekto rezultatai:
Darbas vyksta
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2023-04-01 - 2026-03-31
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
Projekto partneriai: MINIJOS NAFTA,UAB
