Tas pats modelis, skirtinga prieiga
„Anthropic“ pristatė du glaudžiai susijusius modelius: „Claude Fable 5“ ir „Claude Mythos 5“. Viešai prieinamas „Fable 5“ yra saugikliais valdomas modelis, o „Mythos 5“ dalijasi tomis pačiomis pagrindinėmis galimybėmis, tačiau yra siūlomas be tų pačių saugumo klasifikatorių ir tik ribotam patikimų naudotojų ratui, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo specialistams ar kritinės infrastruktūros partneriams.
Tai nėra tik du skirtingi produktai. Tai pavyzdys, kaip tas pats technologinis pajėgumas gali būti pateikiamas skirtingais prieigos lygiais.
Šis pokytis itin reikšmingas. Iki šiol daugumai naudotojų DI modelis atrodė kaip vienas bendras įrankis: vartotojas prisijungia, parašo užklausą ir gauna atsakymą. Dabar atsiranda sudėtingesnė logika. Modelio elgsena gali priklausyti nuo to, kokia tema pateikiama užklausa, kokiai rizikos kategorijai ji priskiriama ir kokį prieigos lygį turi pats naudotojas.
Tai jau nebe vienas modelis visiems – tai ta pati technologija, bet su skirtingais prieigos sluoksniais.
Gali atsakyti ne tas modelis, kuris pasirenkamas
Dar įdomiau tai, kad rizikingose srityse „Fable 5“ nebūtinai tiesiog atsisako atsakyti. Kai sistema aptinka užklausas, susijusias su kibernetiniu saugumu, biologija, chemija ar modelių distiliavimu, užklausa gali būti nukreipiama kitam modeliui, pavyzdžiui, „Claude Opus 4.8“. Remiantis „Anthropic“ komunikacija, įprastais naudojimo atvejais toks nukreipimas turėtų paliesti tik nedidelę dalį sesijų.
Pats principas yra labai svarbus. Tai reiškia, kad saugumas nebėra tik paprastas pasirinkimas tarp „atsakyti“ ir „neatsakyti“. Ateityje vis dažniau matysime tarpinį variantą: modelis gali atsakyti ribotu pajėgumu, užklausą gali perimti kitas modelis, platesnis atsakymas gali būti prieinamas tik patikimam naudotojui arba atsakymas gali būti pateikiamas tik tada, kai užklausa atitinka tam tikras saugumo sąlygas.
Tokia situacija keičia ir mūsų supratimą apie patį DI produktą. Vartotojui gali atrodyti, kad jis kalbasi su vienu modeliu, bet realybėje už pokalbio lango veikia visa prieigos, rizikos vertinimo ir modelių perjungimo sistema.
Kodėl DI pradedamas riboti?
Priežastis gana paprasta: stipriausi DI modeliai jau nebėra tik tekstų generatoriai. Jie gali rašyti sudėtingą programinį kodą, analizuoti didelius dokumentų kiekius, veikti kaip agentai, ieškoti klaidų sistemose, interpretuoti mokslinius grafikus ar padėti atlikti tyrimų užduotis. Tokios galimybės gali būti labai naudingos verslui, mokslui, medicinai ir kibernetinei gynybai.
Tačiau tos pačios galimybės yra dvipusės. Modelis, kuris padeda kibernetinio saugumo specialistui rasti pažeidžiamumą, teoriškai gali padėti ir tam, kuris nori tą pažeidžiamumą išnaudoti. Modelis, kuris padeda biologijos tyrimuose, gali kelti riziką, jei tokios galimybės būtų panaudotos neatsakingai. Modelis, kuris puikiai automatizuoja programavimo užduotis, gali būti naudojamas tiek produktyvumui didinti, tiek automatizuotoms atakoms kurti.
Todėl pažangiausi DI modeliai vis labiau primena ne paprastas programėles, o infrastruktūrą. Kaip ir kitoje svarbioje infrastruktūroje, čia tampa svarbu ne tik tai, ar sistema veikia, bet ir kas turi prieigą, kokios taisyklės taikomos, kaip valdoma rizika ir kas nutinka pavojingose situacijose.
Kels iššūkių verslams
Šis pokytis svarbus įmonėms. Joms nebeužteks klausti, kuris modelis yra greičiausias, pigiausias ar geriausiai pasirodo testuose. Reikės ieškoti atsakymų ir į kitus klausimus: ar tam tikros užklausos gali būti ribojamos, ar atsakymus gali generuoti kitas modelis, kokia yra duomenų saugojimo politika, ar konkreti veiklos sritis bus laikoma rizikinga ir ar modelio elgsena bus vienoda visiems darbuotojams bei visose rinkose.
Į tai ypač verta atkreipti dėmesį įmonėms, kurios DI naudoja ne tik tekstams rašyti, bet ir realiems veiksmams: programavimui, klientų aptarnavimui, finansų analizei, saugumo užduotims ar vidiniams agentams. Jei modelis tam tikrose situacijose gali būti apribotas arba pakeistas kitu modeliu, tai tampa ne tik techniniu, bet ir produkto patikimumo klausimu.
Ateityje modelio pasirinkimas bus ne tik apie kainą, greitį ir tikslumą. Jis bus ir apie valdymą.
Kas spręs, kas yra patikimas naudotojas?
Yra ir platesnis visuomeninis aspektas. Jei galingiausios modelių galimybės bus prieinamos ne visiems, kas spręs, kas laikomas patikimu naudotoju? Ar tai bus pačios DI kompanijos, valstybės, reguliuotojai, didieji verslo klientai ar mokslinės institucijos?
Iš vienos pusės, ribota prieiga gali būti būtina: ne kiekvienas turėtų turėti vienodą prieigą prie sistemų, kurios gali padėti atlikti pavojingas užduotis. Iš kitos pusės, tai kuria naują nelygybės formą. Tie, kurie gaus platesnę prieigą prie pažangiausių modelių, galės greičiau kurti produktus, automatizuoti procesus, vykdyti tyrimus ir stiprinti konkurencinį pranašumą. Tie, kurie turės tik ribotą prieigą, matys tą pačią technologiją, bet ne visas jos galimybes.
Tai gali tapti vienu svarbiausių ateinančių metų DI politikos klausimų: kaip suderinti saugumą su prieigos teisingumu?
Nauja DI valdymo era
Būtent todėl „Claude Fable 5“ yra įdomus ne tik kaip naujas modelis. Jis yra signalas, kaip gali atrodyti ateities DI rinka. Pažangiausi modeliai bus ne tik kuriami ir lyginami pagal pajėgumą. Jie bus valdomi, sluoksniuojami ir skirtingai atveriami skirtingiems naudotojams.
Tai gali tapti nauju standartu visoje industrijoje. Ateityje modelių lenktynės vyks ne tik dėl to, kuris yra protingesnis, greitesnis ar pigesnis. Vis svarbesnė taps kita lenktynių dalis: kas geriau valdys prieigą prie šio pajėgumo.
Todėl naujas „Anthropic“ modelis reikšmingas ne vien todėl, kad jis stipresnis. Jis svarbus todėl, kad parodo naują DI išleidimo logiką: galingiausias dirbtinis intelektas nebebus vienas visiems.
Ir galbūt svarbiausias klausimas netolimoje ateityje bus ne „ką pažangiausias DI jau sugeba?“, o „kam bus leista naudotis visa jo galia?“.