„Saugumas yra labai svarbus aspektas bet kurioje industrijoje, tačiau branduolinėje energetikoje tai – itin svarbu. Po Černobylio tragedijos Ukrainoje, po Fukušimos avarijos Japonijoje, tapo labai aišku, kad turime užtikrinti saugų jėgainių darbą ir kiekvieną dieną vis tobulinti saugumą užtikinčias branduolines technologijas. Tai yra mūsų atsakomybė“, – įsitikinęs Japonijos korporacijos Hitachi Branduolinės inžinerijos skyriaus Pasaulinio branduolinės inžinerijos vystymo centro generalinis direktorius Takao Kurihara spalio pabaigoje viešėjęs Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakultete (KTU MGMF) ir kartu su kolegomis vedęs branduolinės energetikos seminarą.
Patirtis iš Japonijos ekspertų lūpų – vertė Lietuvai
Japonijos inžinierių seminaras KTU studentams ir mokslininkams bei kolegoms iš visos Lietuvos ir Baltijos kaimynių vyko jau 8-ąjį kartą. Kasmet seminare dalyvaujantis UAB „VAE SPB“ specialistas dr. Gintautas Klevinskas teigia, kad tokie renginiai yra svarbūs ir išliks aktualūs ir ateityje, o jų metu perduotos žinios ir patirtis yra ir bus panaudota sprendžiant aktualius su branduoline energetika susijusius klausimus.
„Seminaro metu ekspertai dalijasi išties plačiai pritaikomomis žiniomis: nuo branduolinių jėgainių eksploatavimo, saugos jose užtikrinimo, jų eksploatavimo nutraukimo, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, jonizuojančiosios spinduliuotės panaudojimo medicinoje, iki kitų inovatyvių technologijų šioje srityse vystymo ir šių technologijų ir sukauptos patirties perdavimo“, – įspūdžiais po seminaro dalijosi žinių sėmęsis specialistas.
Įmonės „VAE SPB“ ekspertas neabejoja, kad Japonijos mokslininkų atvežta patirtis Lietuvai svarbi, ypač vystant naujas technologijas ir Ignalinos AE uždarymo kontekste: „Žmonių poreikis uždaromoje Ignalinos jėgainėje numatomas dar iki 2038 metų. Praeis dar ne viena studentų karta, kuriems bus galimybė prisidėti prie šio Lietuvai svarbaus projekto“.
Tyrimai nelaimių prevencijai
Kaip ir bet kurioje industrijos srityje, branduolinėje energetikoje pažanga ir inovacijos galimos tik šioje srityje dirbančių mokslininkų dėka. Branduolinės inžinerijos seminare dalyvavęs Lietuvos energetikos instituto (LEI) Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas Darius Laurinavičius neabejoja, kad siekiant užtikrinti saugą projektuojant ir eksploatuojant jėgaines, būtina žinoti visus įmanomus scenarijus, o tam yra kuriamos skaičiavimo programos, kodai, kurių pagalba vertinami visi neigiami aspektai ir galimos rizikos.
„Siekiant kurti saugias branduolines technologijas mokslininkai Japonijoje modeliuoja ir atlieka įvarius eksperimentinius tyrimus, o šiuose kursuose supažindina kolegas kokie tai tyrimai“, – įspūdžiais po seminaro dalijosi D. Laurinavičius.
Pasak LEI mokslininko, tokia informacija ir žinios yra ir tikrai bus vertinga, o ypač tiems, kas savo karjerą sieja su mokslu ir nebūtinai branduolinės energetikos srity: „ši sritis – labai plati. Ką šiandien girdėjome apie naujos kartos verdančio vandens reaktorius, galima iš dalies pritaikyti ir šiluminėms jėgainėms, ir kitose technologijose“, – apie Japonijos mokslininkų pristatytus tyrimus klabėjo specialistas.
Ateity – partnerystė ne tik universiteto lygmeniu
KTU MGMF viešėjęs Takao Kurihara ir jo komanda su Fakultetu bendradarbiauja jau ne vienerius metus, o kasmet vykstančiuose seminaruose pristato savo patirtį ir naujas idėjas branduolinės inžinerijos srityje. Paklaustas apie šią partnerystę mokslininkas teigė, kad ateityje galvoja apie Japonijos ir Lietuvos partnerystę ne tik universiteto kontekste.
„Norėtume tęsti pradėtą veiklą jūsų šalyje. Ateityje matome perspektyvą kartu kurti naujas industrijas, lavinti mokslininkus, technikus ir inžinierius“, – apie šalių bendradarbiavimą mokslo srityje kalbėjo svečias iš Japonijos.
