KTU MGMF absolventė Gerda Klimaitė: „aukštosiose technologijose žmogus bus svarbus visada“

Svarbiausios | 2021-07-22

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) Taikomosios fizikos absolventė Gerda Klimaitė savo svajonių darbą surado specializuotoje jutiklių technologijų įmonėje „Brolis Sensor Technology“. Ji dalijasi patirtimi apie savo veiklą laboratorijoje, o kalbėdama apie aukštųjų technologijų ateitį mano, kad robotai niekada negalės pakeisti visų žmogaus veiklų.

– Gerda, dirbate labai įdomioje srityje – pažangūs sprendimai saugumo, medicinos, tyrimams ir pramonei, daug kitų inovacijų, – skamba išties intriguojančiai. Kaip patekote į jutiklių technologijų pramonę? Kokie keliai Jus čia atvedė?

– Esu KTU MGMF Taikomosios fizikos absolventė. Nuo pirmo kurso vidurio pradėjau atlikinėti praktiką KTU Medžiagų mokslo institute, po dvejų metų įgautos praktikos nusprendžiau, kad sukauptas žinias norėčiau pritaikyti jutiklių technologijose. Dar trečio kurso viduryje nusprendžiau susisiekti su šia įmone. Joje atlikau savanorišką praktiką, o praktikos pabaigoje gavau pasiūlymą čia pasilikti.

– O dabar pasikalbėkime apie tai, ką veikia fizikai šiame sektoriuje? Ir ką jūs veikiate? Kaip atrodo Jūsų darbo diena?

Gerda Klimaitė
Gerda Klimaitė

– Aš esu charakterizavimo inžinierė, tad didžiąją laiko dalį praleidžiu laboratorijoje. Kiekviena diena yra vis kitokia, su kiekviena diena žengiu didelį žingsnį į priekį, vis labiau tobulėju, tad vienodų dienų šiame darbe praktiškai nebūna.

Dirbu gamybos sektoriuje, tad šioje srityje turiu daugiau žinių, nei taikyme. Iš epitakcijos inžinierių su MBE (angl. molecular beam epitaxy) užaugintų kristalų formuojame puslaidininkinių lustų, lazerių ar fotodiodų struktūras. Vėliau matuoju ir vertinu gautą produktą. Jei produktas atitinka norimą rezultatą, jis perduodamas kolegoms, kurie juos taiko jutiklių technologijoje.

– Gal galėtumėte daugiau papasakoti apie lazeriu grįstas jutiklių technologijas? Kuo šios technologijos ypatingos? Kaip jos gali pakeisti ar jau pakeitė mediciną?

– Technologija, su kuria dirbu – tai integruotas jutiklis, pagrįstas bangos ilgio infraraudonųjų spindulių lazerinės absorbcijos spektroskopija. Kiekviena molekulė turi unikalų absorbcijos spektrą, dėl įvairių sukimosi-vibracijos judesių. Tokie sensoriai matuoja fotono sąveiką su kraujyje esančia molekule, o šis signalas registruojamas. Tokie jutikliai galės analizuoti kraujyje esančias molekules neinvaziniu būdu, t. y. nereikės durti į veną, norint gauti kraujo mėginį.

Sensorius būtų labai naudingas cukriniu diabetu sergantiems žmonėms, leistų užfiksuoti sepsio požymius. Naudodamiesi šiuo sensoriumi  galėtumėme matuoti net laktato slenksčius, kurie padėtų sportininkams pasiekti didesnių sportinių aukštumų. Sensorius bus naudojamas ir etanolio kiekio nustatymams.

– Atrodo, ši ir panašios technologijos gali reikšmingai  pakeisti tam tikromis ligomis sergančių pacientų gyvenimą, pagerinti jų gyvenimo kokybę. Kaip Jūs manote, ar pasitelkiant naujosios kartos medicinos technologijas bus galima ne tik itin tiksliai diagnozuoti įvairias ligas ankstyvoje jų stadijoje, bet ir visiškai išgydyti onkologinius susirgimus? O gal net gerokai nutolinti senatvę?

Manau, kad bus galima. Mokslo pasaulis tobulėja labai greitai. Sunku suspėti su visomis naujovėmis. Technologija, apie kurią pasakojau,  galėtų nustatyti ligas jau ankstyvoje stadijoje, tad taip, drąsiai galiu sakyti, jog m

fizikas darbe

okslo naujovės padės mums ilgiau išlikti jauniems ir sveikiems.

– Ir dar vienas žvilgsnis į ateitį. Naujųjų pažangių technologijų kūrimas ir taikymas tampa itin aktualus ne tik medicinoje, bet ir pramonėje. Kaip Jūs manote, ar dabartinės technologijos  bus „išstumiamos“  ne tik iš medicinos, bet ir iš visų pramonės bei verslo sričių? Kaip, Jūsų manymu, ateityje, pavyzdžiui, po 10 ar 15 metų, atrodys pramonė ir kokią vietą joje užims pats žmogus?

–  Manau, kad yra daug gerų technologinių sprendimų, kurie jau yra puikūs, tik reikia iš jų mokytis ir imti viską, ką tik galima. Juk dviratis buvo išrastas  prieš daugiau nei 200 metų, bet kaip ir tada, taip ir dabar, jis turi du ratus ir atlieka tą pačią mechaniką.

Manau, po 10–15 metų pramonė taps labiau automatizuota, reikės vis mažiau žmogiško kontakto. Bet nemanau, kad žmogų galės pakeisti robotas. Robotas yra išmokytas atlikti gerai tik vieną darbą, bet jis negali galvoti, diskutuoti ir spręsti problemų, – tam visada buvo ir bus reikalingas žmogus, jo protas.

– O koks tuomet žmogus – specialistas bus reikalingas? Ar fizikai vis dar bus aktualūs?

– Kaip ir minėjau, mąstantis, žmogus bus reikalingas visada, be jokios abejonės, ir fizikai, nes jie vieni iš aukštųjų technologijų vedlių. Stipriai didėjant žmonių poreikiams didėja ne tik paslaugų, bet ir pažangiųjų technologijų gamybos sektoriai, tad be fizikų būtų neįsivaizduojamas naujųjų technologijų kūrimas ir jų taikymas įvairiuose pramonės ar verslo sektoriuose.

Fizikai – technologijų žmonės, o technologijos mūsų pasaulyje užima vis didesnę dalį, tad logiška, kad kuo toliau, tuo fizikų reikės daugiau.

 

Kalbėjosi Virginija Klusienė

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku