Aplink mus esančios skirtingos medžiagos daro itin didelę įtaką mūsų kasdienybei. Gyvenimo neįsivaizduotume be įvairių polimerinių medžiagų – pavyzdžiui, plastikų, kurie panaudojami begalėje sričių. Inžinerijoje svarbios ir kompozicinės medžiagos, tokios kaip betonas ir fanera ar labiau egzotiškas anglies pluoštas. Pasaulyje medžiagų – daugybė, todėl jų savybių gerinimas – vienas iš kertinių šiuolaikinio mokslo tikslų, kurį įgyvendinus galima kurti tvirtesnius, tvaresnius ir efektyvesnius gaminius bei įrangą. Tačiau tam reikalingi profesionalūs specialistai.
„Kartais įmonės, ypač gamybos, nežino, kokią didelę naudą joms gali atnešti medžiagų fizikos specialistas. Tinkamų medžiagų parinkimas, ar jau naudojamų modifikavimas, gali ne tik sumažinti gamybos kaštus, bet ir leisti kurti naujus produktus, kurių galbūt apskritai nėra rinkoje“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) Fizikos katedros lektorius dr. Benas Gabrielis Urbonavičius.
Platus kompetencijų portfelis
G. Urbonavičius atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis naujų produktų, tampančių svarbia mūsų gyvenimo dalimi, yra paremti būtent naujų medžiagų panaudojimu ar jau esamų modifikavimu.
„Dabartiniams išmaniesiems telefonams buvo būtina speciali danga ant ekrano talpinei jutiklinio ekrano technologijai. Jau esamam 4G ir ateinančiam 5G ryšiui buvo ir bus reikalingi vis sudėtingesni dielektrikai, siekiant gaminti efektyvias antenas. Automobilių pramonei vis labiau pereinant į elektra varomų automobilių gamybą svarbios kompozitinės medžiagos su labai geromis mechaninėmis savybėmis, siekiant sumažinti detalių svorį“, – pasakoja lektorius.
Todėl rinkoje šiuo metu ypač paklausūs medžiagų fizikos srities specialistai. Medžiagų mokslo srities mokslininkai tikina, kad dabartinė šios srities specialistų paklausa ir toliau auga, nes vis dar išlieka naujų medžiagų ir esamų medžiagų modifikacijų poreikis.
„Medžiagų fizika yra kietojo kūno fizikos dalis, aprašanti medžiagų savybes naudojant fizikinius principus. Praktikoje medžiagų fizikos specialistai apjungia chemijos, mechanikos inžinerijos, kietojo kūno ir fundamentaliosios fizikos elementus, kurdami kuriant naujas ar modifikuodami esamas medžiagas, paviršius ir dangas, reikalingas sprendžiant inžinerinius ir mokslinius iššūkius“, – teigia B. G. Urbonavičius.
Verslui reikalingi išskirtiniai specialistai
Dabartinės technologinės ir mokslinės problemos dažnai yra labai specifiškos, todėl joms spręsti būtinos tiek specializuotos žinios, tiek gebėjimai naudotis eksperimentine bei analitine įranga kuriant ir tyrinėjant naujas medžiagas.
„Būtent žinių, reikalingų projektuojant ar modeliuojant naujas medžiagas, gebėjimų jas tyrinėti turi būti mokomi studentai, kad būtų pasiruošę patenkinti šiandieninės rinkos poreikius“, – tikina KTU MGMF naujosios antrosios pakopos studijų programos „Medžiagų fizika“ vadovas B. G. Urbonavičius.
Pasak jo, kuriant artėjantį studijų semestrą vykdomą naują studijų programą, daug dėmesio buvo skiriama diskusijoms su socialiniais partneriais, atstovaujančiais platų įmonių spektrą: nuo metalo apdirbimo iki aukštųjų technologijų kūrimo.
„Bendra jų nuomonė, kad tokių specialistų reikia vis daugiau, kadangi technologinių ir ekonominių iššūkių gausa neleidžia stovėti vietoje. Norint būti išskirtiniais reikia ir išskirtinių specialistų“, – pažymi lektorius.
Karjerą pradėjusiems specialistams, anot jo, dažnai reikia ne tik studijų metų įgytų specifinių žinių bet ir „minkštųjų įgūdžių“ – komandinio darbo, vadybinių įgūdžių.
„Medžiagų fizikos studijų programa unikali Lietuvoje, kadangi be fundamentaliosios fizikos žinių, daug dėmesio skiriama praktiniams studentų įgūdžiams dirbant su vienu moderniausiu įrangos parku KTU „Santakos“ slėnyje“, – teigia B. G. Urbonavičius.
Pamokos iš realių pavyzdžių
Kalbėdamas apie fizikos ir medžiagų technologijų srityje dirbančių lietuvių mokslininkų pasiekimus, B. G. Urbonavičius atkreipia dėmesį į šiemet Lietuvos mokslo akademijos Lietuvos mokslų premijos laureatus: dr. Rimantą Gudaitį, dr. Šarūną Meškinį, prof. habil. dr. Sigitą Tamulevičių ir prof. dr. Tomą Tamulevičių.
„Šis KTU mokslininkų atliktas darbų ciklas skirtas aukštųjų technologijų vystymui ir naujų medžiagų kūrimui. Darbe pristatomi naudoti deimanto tipo amorfinės anglies (DTA) plėvelių formavimo būdai, nagrinėjamas DTA dangų legiravimas, jų struktūra ir sudėtis“, – sako lektorius.
Būtent tokios dangos gali būti taikomos nanoįspaudimo litografijoje, optinių liniuočių apsaugai, mikroprietaisams ir optiniams jutiklių lustams, dirbantiems agresyvioje aplinkoje, bei antimikrobinių paviršių formavimui.
„Labai svarbu, kad besimokantieji turėtų realius pavyzdžius iš kurių galėtų mokytis. Su šiais premijos laureatais ir kitais iškiliais mokslininkais KTU studentai vienu ar kitu būdu susiduria studijų proceso metu“, – tikina KTU MGMF lektorius B. G. Urbonavičius.
