Mokslininkų įrodyta – kuo daugiau kartojame informaciją ir praktikuojame įgūdžius, tuo jungtys tarp smegenų ląstelių būna tvirtesnės – tai padeda lengviau bei greičiau prisiminti. Rečiau naudojamos jungtys yra silpnos, o ilgesnį laiką nenaudojamos – nugenėjamos (nutraukiamos, sunaikinamos), todėl norint prisiminti informaciją, reikia praktikuoti jos mokymąsi.
Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) mokslų daktarė Violeta Kravčenkienė dalijasi praktiškais patarimais, kaip pasiruošti ne tik matematikos, bet ir kitų sričių brandos egzaminams bei pagerinti savo atmintį. Patarimais gali pasinaudoti ne tik mokiniai, bet ir studentai bei visi norintys pažinti naujus dalykus ir juos įsiminti.
– Tikėtina, kad šiuo metu abiturientų mintys sukasi apie artėjančius brandos egzaminus – kada rekomenduotumėte pradėti jiems ruoštis?
– Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealu jau nuo pat pirmos klasės, kadangi brandos egzaminas apima visą matematikos kursą. Liko labai nedaug laiko, tačiau dar galima daug ką nuveikti.
– Ką daryti moksleiviui, kuris, galbūt, yra pasimetęs ir nežino, nuo ko ir kaip reikėtų pradėti ruoštis brandos egzaminams?
– Pirmiausia, nustatyti savo spragas matematikoje ir jas pašalinti. Toliau, labai svarbu sutvarkyti savo dienos režimą – mokantis svarbus būdravimo ir miego režimas. Kartais užtenka sutvarkyti dienos režimą, kad pagerėtų mokinio kognityviniai gebėjimai, t. y. gerėtų atmintis, dėmesio sukaupimas, suvokimas.
Prisiminkite, kaip sunku susikaupti, kai esi neišsimiegojęs – skaitai, atrodo, tą patį sakinį ir nesupranti, ką perskaitei.
– Pasidalykite įžvalgomis apie atminties gerinimo svarbą.
– Iki 25 metų amžiaus žmogaus smegenys yra plastiškos, todėl taip svarbu mokytis kažką naujo. Vėliau tai daryti yra daug sunkiau.
Norint gerinti atmintį, vien kartojimo nepakanka. Jei nauji faktai yra susiję su jau žinomais, juos įsiminti daug lengviau. Štai kodėl minėjau, kad iš pradžių turite panaikinti savo spragas ir tik tuomet mokytis toliau. Žinomus faktus jungiame į sistemą – taip lengviau integruoti naujas sąvokas, formules, faktus.
Keletas ilgalaikę atmintį formuojančių veiksnių:
- Dėmesys. Sutelkus dėmesį į vieną veiklą, atsisakius daugiaveikos (angl. multitasking), smegenų efektyvumas išauga iki 50 proc. Dėl šios priežasties mokantis turi būti tylu – mobilųjį telefoną išjunkite arba palikite kitame kambaryje.
- Aktyvumas, motyvacija, smalsumas. Turite norėti išmokti dėl savęs, pasistengti suprasti, bandyti, kol pavyks – vienai problemai skirti bent 30 min.
- Atgalinis ryšys, paskatinimas, apdovanojimas. Laimės hormonų (pvz. dopamino) kiekis išsiskiria toks pat atlikus vieną didžiulį darbą arba nedidelę to darbo dalį, todėl geriau save apdovanoti – paskatinti ne už visą suplanuotą darbą, o jį išskaidyti į mažesnius ir už kiekvieną atlikimą save kuo nors pradžiuginti.
- Konsolidacija (angl. consolidation — sujungimas, sutvirtinimas), kartojimas. Ne tik kartokite, kol įsiminsite, bet ir raskite naujo fakto ryšius su jau žinomais – taip palengvinsite įsiminimą. Be to, naudokite raumenų (procedūrinę) atmintį – ranka rašykite tai, ką norite įsiminti.
Norint, kad visas jūsų darbas nenueitų perniek, po mokymosi labai svarbu padaryti pertrauką – bent 30 min. Jos metu smegenys sutvarkys gautą informaciją, užaugins naujas sinapses (sinapsės – tai jungtys tarp smegenų ląstelių (neuronų), kurių mes turime apie 100 trilijonų) ir sudės reikiamą informaciją į ilgalaikę atmintį.
Kai smegenys negauna naujos informacijos ir yra paliekamos ramybėje (t. y. žmogus miega, valgo, medituoja ar sportuoja), įsijungia pasyvus smegenų darbo režimas (angl. default mode network), kurio metu statomi neuroniniai tinklai. Šis tinklas negali veikti kartu su centriniu vykdomuoju – informacijos apdorojimo – tinklu (angl. salience network).
Dėl šios priežasties poilsio metu negalima įkristi į mobilųjį telefoną ir pradėti skaityti žinutes ar žiūrėti trumpus vaizdo įrašus (angl. reels), kadangi visą informaciją, kurią mokėtės, išstumsite lauk bei nesuprasite, kodėl po 3 valandų mokymosi atmintyje liko „nulis“ žinių.
