Rašysena nedažnai patenka į „kietųjų“ mokslų tyrimų sritį. Nors internete gausu rašysenos analizės testų, o kai kurios įdarbinimo agentūros šį metodą siūlo potencialių darbuotojų atrankai, išvados retai gali nustebinti objektyviais ir tiksliais apskaičiavimais. Visai kitas dalykas, kai rašyseną tiria matematikai.
„Rašysenos tyrimams pasitelkiame fraktalinę geometriją – raidžių kraštai bei forma turi savitą detalumą, tvarkingumą ir popieriaus lapo užpildymo tankumą“, – aiškina Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantas Mantas Landauskas.
Matematinio modeliavimo katedros tyrėjo M. Landausko kartu su kolegėmis sukurtame internetiniame portale įkėlus savo rašysenos pavyzdžio nuotrauką, po maždaug 7 sekundžių galima pamatyti išvadas: rašysena bus priskirta vienai iš 5 grupių.
KTU matematikų sukurtu metodu galima nustatyti savo rašysenos panašumus su įvairiais laikmečiais gyvenusių istorinių asmenybių rašysena. Ir, galbūt, tikėtis turėti bent keletą jas išgarsinusių savybių.
Rašote kaip Charlis Chaplinas?
„Lyginame du parametrus: rašysenos fraktalinę dimensiją ir entropiją. Fraktalinė dimensija nusako jos tam tikrą netvarkingumą, entropija rodo užslėptos informacijos kiekį, pavyzdžiui, kai bandote pamėgdžioti kieno nors kito rašyseną“, – pasakoja M. Landauskas.
Tiesa, „netvarkinga“ rašysena – tai ne tokia, dėl kurios bardavo pradinių klasių mokytoja. Pasak matematiko, rašysena gali atrodyti labai netvarkingai, bet būti labai tvarkinga geometriniu požiūriu – rašyta stabilia ranka, lankai ir raidžių kampučiai gražiai atkartoja vienas kitą.
Pagal pasirinktus kriterijus išanalizavus 55 istorinių asmenybių rašysenos pavyzdžius, buvo nustatytos penkios rašysenos klasės.
Jei paaiškės, jog jūsų rašysena priskirtina pirmajai klasei, rašote panašiai kaip Charlis Chaplinas, Albertas Einsteinas ar Abrahamas Lincolnas, jei antrajai – gali būti, kad jūsų rašysena panaši į princesės Dianos ar Adolfo Hitlerio, trečiosios klasės autorių raštas panašus į Marie Curie ar Algirdo Brazausko, ketvirtosios – į Franzo Kafkos ar Jekaterinos II, penktosios – į Baracko Obamos ar Pablo Picasso ir kitų garsių istorinių asmenybių rašysenos pavyzdžius.
Pasak M. Landausko, rašysenos analizei pasirinktų istorinių asmenybių biografijos bei apie juos surinkti duomenys skiriasi, tad pateikiamos tik apibendrintos išvados.
Galima nustatyti žmogaus būseną
Mokslininkas teigia, jog bendradarbiaujant su psichologais būtų galima ištirti ir kitokias žmonių kategorijas, lyginti tam tikrų asmenybės savybių ryšį su matematiškai apskaičiuotomis rašysenos savybėmis.
Pavyzdžiui, rašyseną tyrinėję matematikai pastebėjo, jog didėjant nuovargiui, auga ir fraktalinė rašysenos dimensija.
„Žinoma, kol kas esame atlikę tik labai nedidelius tyrimus, tačiau teoriškai galima pasvarstyti, kad ateityje rašysenos analizės metodą būtų galima taikyti, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojų stebėjimui. Sakykime, vairuotojas, sustojęs prisipilti kuro, pasirašytų, jo parašas būtų automatiškai ištirtas ir, jei būtų nustatyta, jog fraktalinė rašysenos dimensija padidėjo, lyginant su ankstesniais sustojimais, vairuotojui būtų pasiūlyta pailsėti“, – svarsto M. Landauskas.
Suskaičiuoti galima viską
Pasak mokslininko, matematika slepiasi visur, kur reikalingi tikslūs skaičiavimai.
„Mūsų profesijos žmonės dirba su įvairių verslų atstovais: pavyzdžiui, neseniai sudėtingus matematinius skaičiavimus pritaikėme saldainių kokybės stebėsenai. Matematiniai modeliai gali būti sukurti logistikai, siekiant optimizuoti išlaidas, gerai žinomi finansų pasaulyje taikomi matematiniai modeliai“, – teigia M. Landauskas.
Kitaip tariant – aprašyti ir analizuoti galima viską. KTU Matematinio modeliavimo katedros doktoranto teigimu, kol kas nepakankamai daug įmonių suvokia, kuo jiems galėtų būti naudingas matematikas.
