KTU viešėjusi tarptautinės fundamentinės ir taikomosios fizikos sąjungos viceprezidentė: svarbu atrasti gyvybei tinkamas planetas

Svarbiausios | 2015-03-16

2015 metai astronomijoje skirti šviesai, tad šia proga KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete paskaitą „Šiuolaikiniai astronomijos iššūkiai“ skaitė Amerikos astronomijos draugijos ir Lietuvos mokslo premijų laureatė, mokslų daktarė Gražina Tautvaišienė.

Mokslininkė paskaitos metu pristatė dabartinę Lietuvos ir viso pasaulio astronomų veiklą, svarbiausius vykdomus projektus ir veiklas, problemas su kuriomis susiduria astronomijos mokslas. 

Tarptautinės fundamentinės ir taikomosios fizikos sąjungos viceprezidentės G. Tautvaišienės teigimu, dabar vienas pagrindinių astronomų iššūkių yra surasti kuo labiau tinkamas gyvybei egzistuoti ir vystytis planetas.

„Nors planetų atrandama daug, tačiau ar jose yra būtinos gyvybei sąlygos, mes galime nustatyti tik pasitelkus moderniausias technologijas. Svarbu nustatyti egzoplanetų būvį ir jų sandarą, kokio paviršiaus yra planeta, kokių cheminių medžiagų ten galima atrasti? Šiai informacijai gauti yra naudojami spektriniai tyrimai, kuriuos kokybiškai atlikti gali tik naujausia įranga“, – pasakojo mokslininkė.

Išgyvena bet kokiomis sąlygomis

Tokios įrangos pavyzdys yra Keplerio kosminis palydovas, į orbitą paleistas dar 2009 metais. Jo dėka yra atrasta keletas planetų, kurios tam tikromis savybėmis yra panašios į Žemę. Viena iš tokių planetų vadinama „Kepler 22b“. Ji visiškai apsisuka apie savo saulę per 290 dienų, o jos vidutinė temperatūra yra -11° C (vidutinė Žemės temperatūra apie 0°C).

Taip pat astronomų ir kitų mokslininkų tyrimai dėl tinkamų gyvybei gyventi sąlygų įvertinimo vykdomi ir Žemėje.

„Aktyviai ieškome ir tiriame ekstremaliomis sąlygomis (ledynuose, vietose prie karštų versmių), galinčius išgyventi gyvus organizmus. Ypatingus ekstremumus patiriantis gyvūnas vandens meškutė (lot. tardigrada) išgyvena pačiomis ekstremaliausiomis aplinkos sąlygomis, kuriose daugelis kitų organizmų neišgyventų“, – savo paskaitoje pabrėžė G. Tautvaišienė.

Vandens meškutės gali išgyventi temperatūrose, artėjančiose prie -273°C, gali atlaikyti temperatūrą, aukštesnę negu 151° C, atlaiko itin aukštas radiacijos dozes.

Šie organizmai 2007 m. dalyvavo kosminėje „FOTON-M3“ misijoje, kuri vyko žemoje orbitoje aplink Žemę. Jie 10 dienų buvo atvirame kosmose. Po to buvo grąžinti į Žemę, dauguma iš jų išgyveno, taip pat jų kiaušiniai normaliai ritosi. Šiuo metu tai vieninteliai gyvūnai, taip ilgai išgyvenantys atvirame kosmose.

Lietuviai planetose ieško deguonies

Pasak, G. Tautvaišienės, kuri yra ir Europos astronomijos plėtros koordinavimo projekto ASTRONET valdybos narė, astronomijos mokslas šviesmečiais juda į priekį.

Šiuo metu Čilėje yra statomas 40 m. skersmens antžeminis veidrodinis teleskopas, kurio dėka tikimasi efektyviau išnagrinėti egzoplanetų atmosferas, nustatyti ar planetose yra deguonies, anglies ir vandens molekulių.

„Astronomijos mokslas siekia kuo galingesniais teleskopais pažvelgti vis gilyn ir tolyn į planetų, žvaigždžių ir galaktikų pasaulius. Dauguma žmonių galvoja, kad astronomai tyrinėja tik mūsų galaktikos žvaigždes, tačiau jie žvelgia ir už galaktikos ribų“, – sako mokslininkė.  

Pasak jos, šiuo metu pagrindinė Lietuvos astronomų veikla – dalyvavimas Europos pietinės observatorijos (ESO) inicijuotuose moksliniuose tyrimuose.

Jos teigimu, čia dirba apie 300 astronomų, pateikusių daugelį tyrėjų vienijančias mokslines programas. Prie ESO teleskopų vienas tyrėjas gali tikėtis daugiausia trijų stebėjimo naktų.

„Mūsų grupė dalyvauja nustatant pagrindinius žvaigždžių fizikinius parametrus: temperatūrą, slėgį ir cheminę sudėtį. Išskirtinis mūsų darbas – anglies, azoto ir deguonies gausos nustatymas žvaigždėse. Tų trijų cheminių elementų kitos grupės netyrinėja“, – sako G. Tautvaišienė.

Atsisveikindama G. Tautvaišienė palinkėjo kuo dažniau pakelti akis į dangų ir kovo 20 dieną apie 12 valandą nepamiršti stebėti didelio dalinio Saulės užtemimo.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku