Diagnozė vėžys vis dar asocijuojasi su itin sunkiai įveikiama liga, tačiau tobulėjant technologijoms ir mokslininkams atkakliai ieškant sprendimo, šios ligos gydymas gali tapti kur kas efektyvesnis. Kauno Technologijos universiteto (KTU) taikomosios fizikos, medžiagų mokslo, medicinos fizikos ir elektronikos inžinerijos studijų absolventai, 2014 m. įkūrę įmonę MB „Šeši partneriai“ sukūrė BrachyDOSE dozimetrijos sistemą, skirtą gydymo kokybės kontrolei ir užtikrinimui vienam iš dažniausių vėžio gydymo būdų – brachiterapijos procedūroms. „Mintys konstruoti ir dirbti medicinos inžinerijos srityje gimė Kauno Technologijos universitete, kai pradėjau medžiagų inžinerijos doktorantūros studijas. Prof. Diana Adlienė jau domėjosi dozimetrijos sritimi ir tai darydama atrado problemą, su kuria susiduria medikai, atlikdami brachiterapiją. Vėliau produkto koncepcija ir sprendimas buvo kuriami įmonėje.“ – sakė MB „Šeši partneriai“ vadovė Neringa Šeperienė.
Inžinerinis dozimetro sprendimas – vienintelis Lietuvoje
Brachiterapija – tai spindulinės terapijos procedūra, kurios metu vėžio pažeisti paciento audiniai yra apšvitinami radionuklidų skleidžiama spinduliuote, patalpinus radioaktyvųjį šaltinį galimai arčiau taikinio (naviko) arba įvedus jį į taikinį. Deja, kartu su vėžinėmis ląstelėmis apšvitinami ir sveiki organai. Todėl ypač svarbu kontroliuoti pacientų apšvitą (dozę), siekiant sumažinti spinduliuotės poveikį sveikiems organams, taip užkertant kelią spinduliuotės sąlygotų antrinių efektų pasireiškimui, tame tarpe ir antrinio vėžio inicijavimui „Gydytojų tikslas – nužudyti vėžines ląsteles, o sveikųjų organų nepažeisti. Svarbu, kad nuo pažeidimų neatsirastų antrinių ligų.“ – paaiškino dr. N. Šeperienė.
BrachyDOSE dozimetras (prototipas) yra lankstus, maždaug milimetro skersmens vamzdelis, užpildytas polimerine medžiaga, kuri priklausomai nuo apšvitos dozės keičia savo savybes. Dozimetras, skirtas apšvitos dozių registravimui, yra patalpinamas viename iš pacientui implantuotų kateterių, skirtų radioaktyvaus šaltinio įvedimui. Po brachiterapijos procedūros dozimetras yra išimamas iš kateterio, o dozimetrinė informacija „nuskaitoma“ naudojant specialiai sukonstruotą BrachyDOSE nuskaitymo įrenginį. „Sprendimas matuoti dozę, dydį, vienu ar kitu būdu, sveikam ar pažeistam organe nėra nauja, tračiau šio metodo pritaikymas yra inovatyvus. Mano žiniomis, Lietuvoje mūsų sprendimas, orientuotas į praktinį pritaikymą klinikinėje aplinkoje, yra vienintelis. Nors nuo prototipo iki produkto realizacijos dar laukia ilgas kelias.“ – pasakojo dr. Neringa Šeperienė. Prof. D. Adlienės vadovaujama KTU MGMF mokslo grupė „Radiacinė ir medicinos fizika“ dozimetrinių gelių tematiką pradėjo gvildenti prieš dešimtmetį. Šis dozimetrijos metodas leidžia trimatėje erdvėje įvertinti vėžiu sergančio paciento apšvitą spindulinės terapijos metu, o tuo pačiu – kokybiškai ir kiekybiškai įvertinti gydymo rezultatą. „Labai džiugu, kad idėjos yra plėtojamos ir virsta “materialiais” dalykais, kaip ir BrachyDOSE projekto atveju. Tai tarsi atsakas skeptikams, mėginantiems teigti, kad fizikai darbuojasi virtualioje teorijų erdvėje, kuri sunkiai suranda praktinį pritaikymą kasdieniniame gyvenime.“ – teigė KTU MGMF profesorė Diana Adlienė.
Projektą sėkmė lydi nuo pradžių
MB „Šeši partneriai“ su produktu BrachyDOSE jau pasiekė ne vieną pergalę ir sulaukė ne vieno įvertinimo. MITA konkurse produktas laimėjo „Prototipų komercinimo paslaugos“ projektą. MB „Šeši partneriai“, su dozimetru BrachyDOSE taip pat dalyvavo programoje „Kauno startuoliai“ 2018. Patekę į 11 perspektyviausių, iš 50 nominuotų, įmonių tarpą, startuoliai 2,5 mėnesio mokėsi įmonių akceleratoriuje: ruošė produkto pristatymą investuotojams, mokėsi investicijų pritraukimo meno, diskutavo ir dirbo su tarptautine mentorių komanda produkto komercinimo, marketingo, įmonės pozicionavimo klausimais. BrachyDOSE projektas programoje „Kauno startuoliai“ 2018 laimėjo I-ąją vietą. Kauno įmonių inovatyviausių produktų konkurse, kurį organizavo Kauno mokslo ir technologijų parkas, inovatyvus produktas užėmė antrąją vietą.
